NATO pagalba per 48 valandas

Ar kelių tūkstančių NATO karių, jei jie bus atsiųsti į Rytų Europą, pakaktų sustabdyti Kremliaus kariuomenę, kuri – čia pat, vos už kelių šimtų kilometrų nuo Baltijos šalių sostinių?

Ar kelių tūkstančių NATO karių, jei jie bus atsiųsti į Rytų Europą, pakaktų sustabdyti Kremliaus kariuomenę, kuri – čia pat, vos už kelių šimtų kilometrų nuo Baltijos šalių sostinių?

Panosėje – tūkstančiai karių

Rusijos pajėgos turi beveik milijoną karių, 2,5 tūkst. tankų, 1,3 tūkst. naikintuvų, 171 karo laivą. Ukrainos pajėgos – vos 129 tūkst. karių, 1,1 tūkst. tankų, 221 naikintuvą ir 17 karinių laivų.

Šiame kontekste, kaip tvirtino italų spauda, Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsakytas komentaras apie "žygį į Kijevą per dvi savaites" atrodo pagrįstas.

Rusija sugebėjo mažiau nei per dvi savaites permesti šimtus karių – "žaliųjų žmogeliukų" – į Krymą, sakoma, net iš Čečėnijos. Maža to, nors Rusija karine galia neprilygsta, tarkime, Jungtinėms Valstijoms, ji regione turi gana stiprias aviacijos, raketų, priešlėktuvines pajėgas, nuolat vykdo plataus masto karines pratybas šalies teritorijoje, o šalies Vakarinė karinė apygarda (VKA), besiribojanti su Latvija ir Estija, apima kone 40 proc. visų Rusijos ginkluotųjų pajėgų. VKA yra dislokuoti įvairūs kariuomenės daliniai: nuo specialiosios paskirties pajėgų, oro pajėgų, priešlėktuvinių sistemų iki Baltijos jūros laivyno pajėgų, kurios dislokuotos Kaliningrado uoste, Lietuvos pašonėje. Šios apygardos sudėtyje – daugiau kaip 2,5 tūkst. įvairių junginių ir dalinių, kuriuose tarnauja per 400 tūkst. kariškių.

Kaliningradas – karinis forpostas. Čia ne tik bazuojasi Rusijos Baltijos jūros laivynas, anklave tarp Lietuvos ir Lenkijos  dislokuotos ir moderniausios Rusijos priešlėktuvinės sistemos S400, apimančios ne tik Baltijos šalių teritoriją, tačiau ir dalį šiaurinės Lenkijos. Rusija, 2008 m. reaguodama į pareiškimus, kad amerikiečiai Rytų Europoje ketina dislokuoti priešraketinį skydą, įspėjo, kad Kaliningrado srityje nedelsiant dislokuos raketų kompleksus "Iskander". 2013 m. Vokietijos spauda tvirtino, kad "Iskander" – jau Kaliningrade.

"Iskander" – operatyvinis-taktinis raketų kompleksas, skirtas paleisti trumpo nuotolio, vienapakopėms raketoms. Raketos skrydžio nuotolis – 400 km, taigi apima ne tik Lietuvos, bet ir dalį Latvijos bei Lenkijos teritorijų.

Baltijos šalių pajėgos sudaro ne daugiau kaip 30 tūkst. karių. Lietuva, Latvija ir Estija neturi jokios įmantrios karinės technikos, kuri leistų efektyviai pasipriešinti galimam puolimui, o šalių oro erdvę saugo vos keliolika NATO naikintuvų – panašiai tiek, kiek Baltarusijos oro erdvę.

Lietuvos ir Latvijos išlaidos gynybai nesiekia rekomenduojamų NATO 2 proc., o Latvija ir Estija, be to, dar laikomos pažeidžiamos dėl jose gyvenančių rusų tautinių mažumų.

Rotuojamos pajėgos

Baltijos šalių politikai norėtų regione dažniau, o gal net nuolatos matyti amerikiečių ar kitų Aljanso šalių karius. "NATO neturėtų priklausyti dvejopos šalys: su nuolatinėmis NATO bazėmis ir neturinčios jų. Tai neteisingas signalas potencialiam agresoriui", – prieš Velso susitikimą pažymėjo Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.

Tiesa, estų premjeras Taavi Roivo kiek vėliau aiškino, kad Baltijos šalims nebūtinai reikia nuolatinių karinių bazių, tačiau reikia "ryškaus Aljanso dalyvavimo" užtikrinant saugumą. "Mes nekalbame apie dešimtis tūkstančių nuolat dislokuotų karių bet kokiu artimu laiku – tai nėra mūsų tikslas, – kalbėjo T.Roivo. – Mes kalbame apie aiškų ir matomą buvimą, kalbame apie oro policiją ir pasirengimą prireikus. Tai reiškia apmokymus ir specialią įrangą."

Būtent tokį planą Velse pristatė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Pasak Aljanso vadovo, Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuotos greitojo reagavimo pajėgos, tiesa, ne nuolatinėse karinėse bazėse, o rotuojamos, panašiai kaip šiuo metu vykstanti Baltijos šalių oro policijos misija. Naująsias pajėgas turėtų sudaryti maždaug 4 tūkst. karių, kuriuos skirtų 28 NATO šalys rotacijos principu. Taip pat regione būtų įkurdintos karinių atsargų bazės, kurios, reikalui esanti, būtų panaudotos.

Turėdamas oro ir jūrų pajėgų paramą šis dalinys, NATO vadovo teigimu, bus pajėgų smaigalys, kurį galima skubiai dislokuoti per ne daugiau kaip 48 valandas.

Anksčiau numatytas reagavimo pajėgų dislokavimo laikas buvo maždaug penkios dienos. Taip pat būtų stiprinama infrastruktūra – jūrų ir oro uostai, rengiama daugiau karinių pratybų ir didinamas dalijimasis žvalgybos informacija.

Išlaidos – opus klausimas

Vis dėlto, jei Aljansas nutartų dislokuoti nuolatines karines bazes Rytų Europoje, tai, pasak Rusijos, pažeistų 1997 m. NATO–Rusijos santykių pagrindų aktą. Aljansas pagal šį aktą įsipareigojo naujas NATO nares Rytų Europoje ginti ne nuolatinėmis, o atvykstančiomis pajėgomis.

Rytų Europos šalys aiškina, kad pati Rusija nuolatos pažeidinėja susitarimą: 2008 m. Gruzijoje, o dabar Ukrainoje. Pasak Baltijos šalių pareigūnų, šiuo metu saugumo situacija, lyginant su 1997 m., Senajame žemyne smarkiai pasikeitė ir nėra prasmės kalbėti apie kokių nors sutarčių laikymąsi. Pagrindinės NATO valstybės – Jungtinių Valstijų – prezidentas Barackas Obama, apsilankęs Taline, įspėjo Rusiją, kad Vašingtonas gali peržiūrėti 1997 m. aktą.

"Jeigu esant dabartinei saugumo padėčiai dėl pažeidimų iš Rusijos pusės kai kurios sutarties dalys neveikia, tuomet reikia kažką keisti", – aiškino B.Obama.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas taip pat pažymėjo, kad NATO turėtų pagalvoti apie nuolatinį karinį buvimą Rytų Europoje. "Privalome panaudoti savo karines pajėgas užtikrinti nuolatinį buvimą Rytų Europoje, aiškiai parodydami Rusijai, kad visuomet laikysimės 5 straipsnio kolektyvinės savigynos įsipareigojimų", – tvirtino B.Obama ir D.Cameronas.

Tačiau Aljanso gretose yra nemažai valstybių, kurios linkusios laikytis 1997 m. susitarimo ir neerzinti Rusijos.

Vienas Prancūzijos generolas taip pat paragino Aljanso šalis įvertinti karinių junginių dislokavimo išlaidas. "Žmonių laikymas parengtyje reikalauja tam tikrų išlaidų", – tvirtino generolas Jeanas Paulis Palomeros, vadovaujantis vienam iš dviejų NATO strateginių štabų. Vis dėlto kariškis pridūrė, kad ši kaina būtų investicija, kurią būtų verta mokėti už patikimą gynybą.

Europos valstybių išlaidos gynybai – opus klausimas. Dauguma Aljanso sąjungininkių Europoje pernai gynybai skyrė apie 1,6 proc. BVP – tai yra mažiau nei numatyti 2 proc. Tik trys šalys – Didžioji Britanija, Estija ir Graikija įvykdė šį reikalavimą. Rusija kasmet kariuomenei atseikėja po daugiau kaip 4 proc. BVP.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tikiu

Tikiu portretas
Bet juk ne tik NATO pindosų, bet Paleckiuko "Jankio" neliks :)

Tikiu

Tikiu portretas
Bet juk ne tik NATO pindosų, bet Paleckiuko "Jankio" neliks :)

jankis

jankis portretas
tikrai per 48 valandas neliks nato pindosų
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių