Migrantų krizė Europoje: lyderiai nesutaria

Vokietijos kanclerė pareiškė, kad kvapą gniaužiantis migrantų atvykimo savaitgalis parodė, jog galima didžiuotis savo šalimi, bet perspėjo, kad pabėgėlių naštos neneš viena. Iš Briuselio pranešama, kad Vokietija su Prancūzija priims pusę imigrantų, kuriuos planuojama išskirstyti. Berlynas nusprendė skirti šešis milijardus eurų pabėgėliams priimti. Tačiau Vengrijos premjeras vėl perspėjo neskatinti migracijos, o Austrija žada atšaukti ypatingas priemones.

Austrijos ir Vengrijos pasienyje nebėra tokių vaizdų kaip savaitgalį, kai sieną kirto apie 14 tūkstančių žmonių. Nuo vėlyvo vakaro srautas išseko, ir Austrijos kancleris jau skelbia, kad tikisi padėties normalizavimo bei pamažu atšaukia ypatingąsias priemones. Tačiau pareigūnai vis dar tikisi, kad iš Vengrijos Austriją, o vėliau ir Vokietiją iki popietės pasieks dar pustrečio tūkstančio migrantų.

Vokietijos kanclerė savaitgalio antplūdį vadina gniaužiančiu kvapą, ir sako, kad jis nupiešė tokį Vokietijos paveikslą, kokiu galima didžiuotis. Tačiau Angelai Merkel tenka išlaikyti sunkią pusiausvyrą tarp humanizmo, dėl kurio ją giria daugelis Vakaruose, ir pamažu augančių abejonių, ar tokius srautus pajėgi priimti net ir didžiausia Europos ekonomika. Todėl ji sako, kad tie, kas nepatenka tarp pabėgėlių, turės grįžti namo, ir kad tebegalioja Europos Sąjungos susitarimas, pagal kurį pabėgėliai turi prieglobsčio prašytis toje šalyje, į kurią atvyksta pirmiausiai.

„Leiskite taip pat pasakyti, kad Vokietija sutinka priimti pabėgėlius, bet jie gali rasti prieglobstį kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, tokį, kuris užtikrina jiems apsaugą nuo persekiojimo ir pilietinio karo“, – tikina A. Merkel.

Jos pavaduotojas, socialdemokratų lyderis, sako, kad aštuonis šimtus tūkstančių integruoti šalis pajėgi, bet taip ir toliau negalima, kai pabėgėlius priima tik Vokietija, Austrija ir Švedija. Naktį per sunkų vyriausybės posėdį sutarta kitąmet skirti šešis milijardus eurų pabėgėliams priimti, bet prieš A. Merkel dosnumą pasisakė tradiciniai krikščionių demokratų partneriai iš Bavarijos – esą jokia visuomenė su tokiu antplūdžiu susidoroti nepajėgi, ir reikia aiškesnio plano.

Penki žmonės sužeisti per dar vieną gaisrą registravimo centre, kur įsikūrę beveik šimtas prieglobsčio prašytojų. Policija sako negalinti atmesti padegimo versijos

Europos Komisija poryt turėtų paskelbti, kad Vokietija ir Prancūzija priims pusę iš 120 tūkstančių atvykėlių, kuriuos siekia išskirstyti Briuselis. Prancūzijos vadovas šį skaičių patvirtino, sakydamas, kad priims 24 tūkstančius.

„Šioje situacijoje su A. Merkel pasiūlėme pabėgėlių priėmimo mechanizmą, kuris yra nuolatinis ir privalomas ir skirsto užduotį visoms Europos šalims. Čia svarbus žodis yra „privalomas“, nes toks ir yra skirtumas tarp to, kas padaryta ir ko nepadaryta per pastaruosius mėnesius. Prancūzija pasirengusi priimti savo dalį“, – teigia Prancūzijos prezidentas F. Hollande`as.

Vengrijos premjeras neatlyžta, iš kvotų šaiposi, o atvykėlius vadina ne pabėgėliais, o migrantais.

„Kol Austrija ir Vokietija labai aiškiai nepasakys, kad nebesveikina daugiau migrantų, milijonai naujų migrantų toliau vyks į Europą. Jei nekeisime savo požiūrio tuo klausimu ir toliau juos priimsime, jie ir toliau vyks čia, ir negalėsime apsaugoti savo sienų“, – sako Vengrijos ministras pirmininkas Victoras Orbanas.

Daugelis Vengrijoje jam pritaria, bet daugelis puolė padėti nuo karų ir persekiojimo bėgantiems žmonėms, kuriuos Vengrijos vyriausybė uždarė už grotų, ir tik sulaukusi netikėto antplūdžio leido išvykti į Austriją.

Antai buvęs socialdemokratų premjeras Ferencas Djurčanis, kurį V. Orbanas įveikė rinkimuose, atvykėlius apgyvendino savo namuose.

Nors aiškėja Europos Sąjungos siūlomo sprendimo kontūrai – kaip ir numato galiojančios taisyklės, imigrantus registruoti stovyklose prie išorinių sienų ir negavusius prieglobsčio išsiųsti, Graikija ir toliau leidžia minioms keliauti toliau. Mėginantieji patekti į Makedoniją ir vėl susirėmė su šios šalies pareigūnais. Net jei juos aplenks, šie žmonės po alinamos kelionės per Balkanus pasieks Vengrijos sieną jau tada, kai ši ją bus uždariusi ir įvedusi kalėjimo bausmes už neteisėtą kirtimą. Atėnai praneša paprašę skubios Europos Sąjungos pagalbos, nes nesugeba susidoroti su atvykėliais, kurių skaičius šiemet jau viršijo 230 tūkstančių.