Kinijoje susidegino tibetietė vienuolė

Viena tibetietė vienuolė tikriausiai mirė padegusi save, protestuodama prieš Kinijos valdymą Tibeto regione ir reikšdama palaikymą tibetiečių budistų dvasiniam lyderiui Dalai Lamai, pranešė žmogaus teisių organizacijos ir žiniasklaida.

Yeshi Khando (Ješi Chando) trečiadienį ėjo aplink Gardzės vienuolyną pietvakarinėje Sičuano provincijoje, atlikdama įprastą tibetiečių budistų maldos ritualą, o vėliau padegė save prie Gandzi apygardos policijos būstinės, nurodė Britanijoje įsikūrusi organizacija „Free Tibet“, Tarptautinė kampanija už Tibetą ((ICT) ir JAV finansuojamas Laisvosios Azijos radijas (RFA).

47 metų vienuolė „ragino sugrįžti Dalai Lamą ir linkėjo jam ilgo gyvenimo“, paskelbė RFA, cituodamas neįvardytus šaltinius ir turėdamas omenyje tremtyje gyvenantį Tibeto dvasinį lyderį.

„Ji taip pat ragino suteikti laisvę Tibetui“, – sakoma radijo pranešime.

RFA pridūrė, kad susideginimo liudininkai sakė nemanantys, kad Y.Khando išgyveno.

Susideginusi vienuolė buvo greitai išvežta saugumo pajėgų, o jos šeimos nariai ketvirtadienį buvo iškviesti į policiją, nurodė „Free Tibet“.

Šią savaitę Tibeto komunistų partijos sekretorius Chen Quanguo (Čen Kuanguo) nurodė tibetiečių vienuolynams iškelti Kinijos vėliavas ir įsipareigoti vertinti budistų vienuolių „patriotizmą“.

Kol kas neaišku, kaip galėtų būti atliekami tokie vertinimai. Kinijoje patriotizmo ir santarvės sąvokos dažnai naudojamos nusakyti ištikimybę politiniam režimui.

Kinijoje nuo 2009 metų susidegino jau per 130 tibetiečių, ir dauguma tų incidentų buvo mirtini, nurodė ICT ir RFA.

Tokių protestų buvo ypač padaugėję prieš valdančiosios Komunistų partijos svarbų penkmečio suvažiavimą, įvykusį 2012 metų lapkritį, bet vėliau jie tapo retesni.

Daugelis tibetiečių kaltina Kinijos vyriausybę jų religijos persekiojimu bei kultūros griovimu, kai vis daugiau etninių kinų, sudarančių šalyje gyventojų daugumą, keliasi gyventi į regionus, kur istoriškai gyvena daug tibetiečių.

Pekinas smerkia susideginimus ir kaltina dėl jų Dalai Lamą, sakydamas, kad dvasinis lyderis tokiu būdu skatina tibetiečių separatizmą.

Nobelio taikos laureatas Dalai Lama gyvena Indijoje nuo 1959 metų, kur pasitraukė po nesėkmingo sukilimo Tibete. Jis tibetiečių protestus laiko nevilties išraiška ir sako negalintis jų sustabdyti.