Belgijos sostinės Briuselio pakraštyje esantis Molenbekas – Europos saugumo tarnybų dėmesio centre. Būtent čia galėjo būti suplanuotas teroristinis išpuolis Paryžiuje.

Migrantų getas

Pramonės revoliucijos Belgijoje metu Molenbekas vadintas mažuoju Mančesteriu. Dabar – mažuoju Maroku. Daugelis šio geto, kaip jis geriau žinomas, gyventojų, tarp jų – pagrindinis Paryžiaus teroro aktų organizatorius 27 metų Abdelhamidas Abaaoudas, – imigrantai iš Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos.

Neliko nieko, kas primintų šio miesto istoriją. Daugelis Molenbeko gyventojų – ir katalikų, ir protestantų – seniai išsikėlė. Dabar čia šeimininkauja musulmonai.

Didžioji dalis Molenbeke stūksančių namų – keturių aukštų. Tiesa, daugelis jų tapo daugiabučiais, kurie dabar yra pigiai nuomojami vadinamiesiems naujiesiems belgams – daugiausia migrantų iš Turkijos ir Maroko palikuonims. Jie ir sudaro didžiąją dalį iš 100 tūkst. Molenbeko gyventojų.

Priemiestyje iš viso veikia net 22 mečetės – musulmonų maldos namai. Maždaug penkis kartus per dieną galima išgirsti kvietimą į maldą.

Daugelio vietos parduotuvių iškabos – tik arabiškos. Daugelyje jų parduodami tik arabiški produktai. Veikia arabiško stiliaus turgelis, galima pamatyti tradicinius arabiškus drabužius vilkinčias moteris.

Kitaip sakant, patekus į Molenbeką galima pasijusti tarsi būtum ne Belgijoje – pačiame Europos centre, bet Stambule arba kokiame nors kitame arabų didmiestyje.

Gal tai ir nebūtų blogai. Bet problemų šiame Briuselio priemiestyje – daug daugiau.

Teroristų buveinė

Iki Paryžiaus nuo Molenbeko – maždaug 90 minučių kelio greituoju traukiniu. Belgijos ir Prancūzijos policijos pareigūnai spėja, kad būtent Molenbeke buvo planuojami išpuoliai, įvykdyti praėjusį penktadienį Paryžiuje, kai šaltakraujiškai buvo nužudyti 129 žmonės.

Šiame mieste gyveno ir kai kurie iš kruvinojo penktadienio skerdikų bei pats šio išpuolio organizatorius A.Abaaoudas, leidęs Molenbeke jaunystę.

Belgijos specialiųjų pajėgų kariai po teroristinių išpuolių Paryžiuje krėtė Molenbeką.

Buvo aklinai užvertos dvi pagrindinės miesto gatvės, kur zujo ginkluoti pareigūnai. Dėl viso pikto buvo atgabentas net išminuoti skirtas robotas, jei pareigūnai aptiktų sprogmenų. Vietos gyventojams, kol tęsis ta operacija, buvo liepta likti namuose. Jos metu, kaip buvo teigiama, ieškota Salaho Abdeslamo, kuris, kaip mano Prancūzijos pareigūnai, buvo vienas iš teroristų, tačiau po išpuolio sugebėjo pasprukti iš Paryžiaus. Molenbeke gyvena jo giminės.

Policijos pareigūnų buvo visur – tiek gatvėse, tiek ant pastatų stogų. Kiekvienas, dirbantis Belgijos policijoje, žino, kad Molenbekas – ne itin svetingas pareigūnams. Maža to, čia gan populiarios radikalios idėjos. Ypač tarp vietinio jaunimėlio.

Nemažai Molenbeko gyventojų yra įtariami išvykę iš Belgijos bei prisidėję prie kalifato kovotojų Sirijoje ir Irake.

Atskiras pasaulis

Abdullah Kassimis, Briuselio taksi vairuotojas, pasakojo anksčiau gyvenęs Molenbeke. Tiesa, po ketverių metų, praleistų tame Briuselio priemiestyje, jis išvyko gyventi į Anderlechtą.

"Tai tikrai nėra ta vieta, kurioje laukiami kokie nors pašaliečiai", – pastebėjo Abdullah, turėdamas omenyje žmones, nesančius musulmonais.

Jo nė kiek nenustebino tai, kad būtent iš Molenbeko radosi dalis žudynių Paryžiuje vykdytojų ir net pats išpuolių organizatorius. Kita vertus, tai, kiek daug fanatikų yra susiję su šiuo Briuselio priemiesčiu, negali nekelti nuostabos.

Molenbekas – teroristų buveinė. Tokios nuomonės laikosi nemažai politikų, saugumo pareigūnų ir terorizmo ekspertų. Tiesa, miesto mero pavaduotojas Ahmedas El Khannoussi teigė, esą tai stereotipas, kuris, jo nuomone, klaidingas.

"Nemanau, kad būtų tikslu susieti visus Molenbeko gyventojus su tais ekstremistais", – aiškino mero pavaduotojas.

Vis dėlto faktas lieka faktu – būtent iš šio musulmonų geto radosi Paryžiaus skerdikai. Be kita ko, nemažai teroristinių išpuolių Europoje – nuo priemiestinių traukinių sprogdinimo Ispanijos sostinėje Madride 2004 m., atakų Paryžiuje šių metų pradžioje ir dabar, iki incidento greitajame "Thalys" traukinyje – vienaip ar kitaip yra susiję su šiuo miestu.

Apskritai, skaičiuojant vienam gyventojui, Belgijoje gyvena daugiausia asmenų, susijusių su įvairiais džihadistiniais judėjimais Europoje. Maždaug milijonui belgų tenka net 40 džihadistų. Tai net du kartus daugiau nei Prancūzijoje ir net keturis kartus daugiau nei Jungtinėje Karalystėje.

Pieteris van Ostaeyenas, džihadizmo ekspertas, pastebėjo, kad, jo duomenimis, vien praėjusį mėnesį Sirijoje buvo apie 190 Belgijos piliečių. Daugelis jų kovojo kalifato pusėje, tarp jų – net 47 moterys.

Tiesa, blogiausia net ne tai – eksperto teigimu, net 120 jau pabuvojusių Sirijoje ir Irake asmenų, turinčių Belgijos pilietybę, yra sugrįžę į šalį.

Belgijos vidaus reikalų ministerija pateikia dar didesnius skaičius. Sirijoje (ir Irake) gali būti net apie 270 Belgijos pilietybę turinčių asmenų. Į šį skaičių įeina tik tie asmenys, kurie, anot žvalgybos, yra susiję su kalifatu. Koks yra tikrasis skaičius Belgijos piliečių, kurie yra Sirijoje, bet priklauso kitoms ekstremistinėms organizacijoms, sunku pasakyti. Aišku tik tai, kad nemaža dalis jų sugrįš į mažąjį Maroką – Molenbeką.

"Kiekvieną kartą, kai tik Europoje įvyksta teroristinis aktas, kalbama apie Molenbeką, – pripažino Belgijos ministras pirmininkas Charlesas Michelis. – Bandėme tai sustabdyti, tačiau nepavyko. Regis, turėsime taikyti labiau represyvią taktiką. Iki šiol į viską žvelgėme gana atsainiai ir dabar už tai mokame didelę kainą."

Socialinė atskirtis?

Vienas terorizmo ekspertas, artimiau susipažinęs su situacija Molenbeke, pažymėjo, kad šiame Briuselio priemiestyje musulmonai ne tik verbuojami stoti į įvairias ekstremistines organizacijas, bet ir Molenbekas tarnauja kaip teroristinių operacijų būstinė.

Čia, pavyzdžiui, net galima nelegaliai įsigyti ginklų. "Už 500 arba 1 000 eurų gali įsigyti ginklą. Tam prireiks ne daugiau kaip pusės valandos, jeigu žinai į ką kreiptis", – patvirtino tas ekspertas.

Bet kodėl Molenbekas? Kuo skiriasi šis Briuselio priemiestis nuo kitų didžiųjų Europos miestų? Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės didmiesčio Mančesterio? Ar net Paryžiaus, kur gyvena daug musulmonų?

A.Kassimis, taksi vairuotojas, pateikė savo versiją, kodėl taip yra.

Kaip ir daugelis marokiečių, jo tėvas ir senelis buvo pakviesti atvykti į Belgiją padėti atstatyti šalį po karo. Tai nutiko maždaug prieš pusę amžiaus. Jiedu dirbo anglių kasyklose ir taupė pinigus, kuriuos skyrė Abdullah studijoms universitete. Vyras studijas baigė ir įgijo geologo specialybę. Tačiau viltys gauti darbą pagal specialybę netrukus žlugo.

Kodėl? Abdullah skundėsi, esą jautėsi diskriminuojamas, nes yra musulmonas. Jo teigimu, ši nuostata Belgijos visuomenėje gaji.

Būdamas 45 metų ir turėdamas du vaikus, kuriuos reikia išmaitinti, jis pasirinko taksisto profesiją. Kitos išeities nebuvo. Pasak jo, daugelis jaunų musulmonų Belgijoje jaučiasi atstumti. Natūralu, kad kaupiasi pyktis. Nuvykus į Maroką juos laiko turistais iš Europos, o Belgijoje – užsieniečiais.

Molenbeke net 40 proc. gyventojų neturi darbo. Ir tai didžiulė problema.

"Jaunimas renkasi alkoholį, narkotikus. Kiti tampa kriminalinių organizacijų nariais. Dar kiti radikalizuojasi, – patvirtino Abdullah. – Tiesa, faktiškai, jie renkasi ir tą, ir tą blogybę. Pirmiausia ima rūkyti, po to pardavinėti hašišą. Galiausiai ieško kitų ekstremalių pojūčių."

Kiekvienas toks jaunuolis – puikus taikinys, pavadinkime, smegenų plovėjams.

"Negalvokite, kad būsimuosius teroristus ruošia mečetėse. Priešingai, imamai bando įskiepyti jaunajai kartai tikrąsias islamo vertybes. Deja, mūsų vaikai tampa verbuotojų aukomis vakarėliuose ir kavinėse. Štai kur dirbama. Dar ir prie mokyklų vartų."

Daugelis kaltina Belgijos politinę decentralizaciją dėl šių problemų. Esą niekas nenori prisiimti atsakomybės už tokias problemas kaip Molenbekas. Arba niekas nežino, kas už tai atsakingas.

Yra tokia šešėlinė grupė pavadinimu "Sharia4Belgium". Įsteigta 2010 m., ši grupė ragina jaunus musulmonus, gyvenančius Belgijoje, jungtis prie kalifato. Anksčiau ši grupė užsiėmė vadinamosios Korano valstybės idėjos skleidimu.

Nemažai kas Belgijoje žino, kad Molenbekas – pagrindinė šios organizacijos dirva. Bet kas padaryta, kad taip nebūtų?

Tik po kruvinų išpuolių Paryžiuje susivokta, kad reikia kažką daryti – spręsti Molenbeko problemą. Belgijos vidaus reikalų ministras Janas Jambonas pasiūlė kiekvienam migrantui iš Vidurio Rytų įteikti po specialią elektroninę apyrankę, kad būtų galima juos sekti.

Bet ar toks sprendimas padės užkirsti kelią panašiems į Paryžiaus išpuolius?

Prieš migrantus

Prancūzijos nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen pažymėjo, kad ES sprendimas priimti į Bendriją naujus migrantus neatsakingas. Anot jos, reikėtų jų neįleisti.

Panašiai šneka ir Vokietijoje prieš metus susikūrusio prieš Europos islamizaciją kovojančio judėjimo PEGIDA atstovai. Šios savaitės pradžioje į protesto akciją Rytų Vokietijos Dresdeno mieste PEGIDA sutraukė rekordinį būrį šalininkų – net 25 tūkst. Judėjimo įkūrėjas Lutzas Bachmannas mitingo metu ragino visus protestuoti prieš "tuos, kurie neša terorizmą į Europą". Ypač kritiškai jis įvertino Vokietijos vyriausybės planus suteikti prieglobstį kone milijonui migrantų iš Vidurio Rytų. Socialinio tinklo "Facebook" savo paskyroje PEGIDA vedlys net apkaltino kanclerę Angelą Merkel dėl atakų Paryžiuje.

Olandijos politikas Geertas Wildersas savojoje "Twitter" paskyroje, kreipdamasis į šalies vyriausybę, pastebėjo: "Kada jūs pagaliau išgirsite? Uždarykite sienas!"

Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, po išpuolių Paryžiuje dar sykį pakartojo, kad teroristai naudojasi migrantų krize, kad siųstų kovotojus į Europą. "Mes nemanome, kad kiekvienas migrantas – teroristas. Tačiau niekas negali pasakyti, kiek jau teroristų atvyko. Ir kiek atvyksta kasdien", – įspėjo vengrų vyriausybės vadovas, kreipdamasis į šalies parlamentą.

Vengrija įspėjo, kad teisiškai ginčys Europos Komisijos kvotų sistemą, pagal kurią kiekviena ES šalis turi įsipareigoti priimti pas save tam tikrą skaičių migrantų.

Galiausiai Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis taip pat pareiškė, kad Varšuva, nors priims įsipareigotą skaičių migrantų, neketina jų priimti daugiau. Pasak jo, tam nėra jokios politinės galimybės.

Prekyba suklastotais Sirijos pasais

• Sirijos pasas – paklausi prekė. Sirijos pilietybė leidžia lengviau gauti prieglobstį Vokietijoje arba Švedijoje.

• Prancūzijos ekspertai pažymėjo, kad aštuoni asmenys, kirtę ES sieną ir deklaravę, kad nori gauti prieglobstį ES, galėjo naudotis vieno Sirijos paso kopija.

• Ahmadas Almohammadas – tokia pavardė buvo įrašyta Sirijos pase, kurį su savimi turėjo vienas iš Paryžiaus skerdikų. Tačiau, kaip teigiama, tas dokumentas – suklastotas. Šią prielaidą Prancūzijos pareigūnai iškėlė po to, kai A.Almohammadas, anot Graikijos pareigūnų, prieš mėnesį užsiregistravo pabėgėlius Lero saloje, tačiau Serbijos policija šeštadienį pranešė sulaikiusi kitą asmenį tokiu pat vardu, gimusį toje pačioje vietoje ir net tuo pat laiku. Vienintelis skirtumas tarp dviejų pasų – fotografijos.

• Serbijos pareigūnai pažymėjo, kad šalies pasienį kirto šešis asmenys, turėję analogiškus dokumentus.

• Suklastotus Sirijos pasus gali įsigyti ir kalifato kovotojai bei taip prasmukti į Šengeno zoną.

• Pasas, rastas prie teroristo kūno, galėjo priklausyti vienam Sirijos vyriausybės kariui, kuris buvo nužudytas prieš kelis mėnesius. Pase nurodyta, kad jis priklauso A.Almohammadui, gimusiam 1990 m. rugsėjo 10 d. Sirijos mieste Idlibe.

• Įvairūs prekeiviai Vidurio Rytuose parduoda Sirijos pasus, tapatybės korteles ir net gimimo liudijimus. Vidutinė tokio dokumento kaina – apie 180 eurų. Prieš kurį laiką vienas britų žurnalistas neva įsigijo Sirijos piliečio pasą už 1,3 tūkst. eurų.

• ES sienas turinti prižiūrėti "Frontex" agentūra teigė, kad ji neturi tinkamos įrangos patikrinti, ar pasai autentiški.

• Teroristas, pas kurį buvo rastas A.Almohammadui priklausantis pasas, kirto ES sieną Graikijoje. Prieš tai jis drauge su dar 198 migrantais perplaukė Egėjo jūrą. Jis iš pradžių buvo sulaikytas, tačiau vėliau jam buvo leista keliauti toliau į Europą. Pareigūnai Lero saloje pripažino, kad vyras buvo pripažintas pabėgėliu.

Tarptautinė antiteroristinė kampanija

PARYŽIUS: Sen Deni priemiestyje trečiadienį įvyko susišaudymas. Jo metu, pasak prancūzų pareigūnų, žuvo du įtariami džihadistai – tarp jų moteris, kuri, regis, susisprogdino. Operacijos taikinys – Paryžiuje įvykdytų teroro atakų numanomas vadeiva, Belgijos pilietis Abdelhamidas Abaaoudas, kuris buvo aktyvus džihadistų kalifato Sirijoje narys.

PRANCŪZIJA: policija surengė keliolika reidų visoje šalies teritorijoje: Arježo, Kalė bei Tulūzos miestuose, taip pat Aukštutinės Garonos departamente. Tiesa, minėtos operacijos – tai dalis platesnių antiteroristinių veiksmų, nesusijusių su Paryžiaus atakų tyrimu. Prancūzijos karinės oro pajėgos surengė tuziną oro antskrydžių prieš kalifato faktinę sostinę Raką.

BELGIJA: automobilis, kuriuo teroristai atvyko į Paryžių, buvo išnuomotas Belgijoje, todėl šios šalies policija taip pat surengė keletą reidų sostinėje Briuselyje ir jo priemiesčiuose. Prancūzijos pareigūnai šią savaitę patvirtino, kad teroro aktai Paryžiuje, ko gero, buvo suplanuoti Belgijos teritorijoje. Pasak šios šalies saugumo tarnybų, maždaug 500 Belgijos piliečių priklauso kalifatui ir kovoja Sirijoje bei Irake.

GRAIKIJA: Prancūzijos pareigūnai paskelbė,kad šalia vieno iš užpuolikų palaikų surado Sirijos pasą. Graikijos pareigūnai patvirtino, jog asmuo, kuriam priklausė tas pasas, šių metų spalio mėnesį registravosi kaip pabėgėlis Graikijai priklausančioje Lero saloje. Europos šalių saugumo pareigūnai buvo įspėję, kad su migrantais į Europą gali atkeliauti kalifato kovotojai.

ITALIJA: dienraštis "La Stampa" pažymėjo, kad šalyje sustiprintas saugumas. Baiminamasi, kad teroristai gali surengti atakas prieš Italiją arba šventąjį katalikams miestą Vatikaną. Italijos teisėsauga atliko kelis reidus sostinėje Romoje, per kuriuos sulaikyti įtartini asmenys. Be to, Italijos sostinėje ir 15 didžiausių šalies miestų buvo dislokuoti kariai.

ISPANIJA: dienraštis "El País" paskelbė, kad Prancūzijos tarnybos po išpuolių Paryžiuje įspėjo Ispanijos teisėsaugos institucijas, jog vienas iš atakų organizatorių ir dalyvių galėjo pasprukti į Ispaniją ir ten slapstytis. Pareigūnai sustiprino saugumą visoje Ispanijos teritorijoje iki ketvirtojo pavojingumo lygio ir ėmėsi įtariamojo teroristo medžioklės.

VOKIETIJA: dienraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung" pranešė, kad kanclerės Angelos Merkel politiniai sąjungininkai pareikalavo vyriausybės laikytis griežtesnės politikos pabėgėlių klausimu.  Atšauktos Hanoveryje turėjusios įvykti futbolo rungtynės tarp Vokietijos bei Olandijos vienuolikių. Vokiečių pareigūnai patvirtino, kad buvo iškilusi grėsmė.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ: vyriausybė nurodė šalies pareigūnams sustiprinti saugumą didžiuosiuose miestuose bei jūrų ir oro uostuose. Ten dislokuotos papildomos policijos pajėgos, taip pat pasitelkta kariuomenė. Be kita ko, Didžiosios Britanijos pareigūnai paskelbė, kad bendradarbiauja su prancūzų ir belgų kolegomis vykdant teroro aktų Prancūzijoje tyrimą.

TURKIJA / DIDYSIS DVIDEŠIMTUKAS: Antalijos kurorte susitiko didžiausių pasaulio valstybių lyderiai. Didžiausias dėmesys šio susitikimo metu skirtas kovai su teroristais. Turkijos saugumo tarnybos pranešė, kad užkirto kelią teroro išpuoliui didžiausiame šalies mieste Stambule, kuris turėjo įvykti tuo pat metu, kaip ir ataka Paryžiuje.