Amerikiečiai liko apsaugoti nuo teroristų, bet beginkliai prieš gripą Pereiti į pagrindinį turinį

Amerikiečiai liko apsaugoti nuo teroristų, bet beginkliai prieš gripą

2013-10-06 14:41
Laisvės statula Niujorke
Laisvės statula Niujorke / AFP nuotr.

Iki šiol gyvenę pavyzdinėje demokratijos ir rinkos ekonomikos šalyje, amerikiečiai antradienį pabudo tarsi bananų respublikoje. Kongresui ir Baltiesiems rūmams nepavykus sutarti dėl federalinio biudžeto, dalis valstybinių institucijų ėmė ir užsidarė.

Baigėsi degalai

Federalinė vyriausybė – tai tarsi automobilis, o pinigai – jos degalai. Įstatymų leidėjai ilgai negalėjo susitarti, kuria kryptimi judėti, todėl važinėjo ratais, kol bakas visiškai ištuštėjo. Be degalų automobilis negali važiuoti, nors dalis jo sistemų tebeveikia.

Šitaip JAV žurnalas "Time" siūlo amerikiečiams paaiškinti vaikams, kas per vieną naktį nutiko jų šalyje.

Užsienio turistai bei atostogaujantys amerikiečiai gali pamiršti ekskursijas į Laisvės statulą ir Didįjį kanjoną, muziejus ir zoologijos sodus, taip pat išvykas į nacionalinius parkus. Visi jie uždaryti.

Nors nebepriima lankytojų, Nacionalinis zoologijos sodas Vašingtone užtikrino sunerimusius gyvūnų mylėtojus, kad prieš mėnesį gimusi pandos jauniklė bei jos tėvai neliks be priežiūros ir bus maitinami. Tačiau šeimynos gyvenimą internete gyvai transliavusi vaizdo kamera finansinių žirklių neišvengė ir užgeso.

Oro uostų dispečeriai dirba, tad keliaujantiems į užsienį problemų kilti neturėtų, tik jeigu jie spėjo laiku susitvarkyti pasus. Taip pat sutriko licencijų išdavimas – pavyzdžiui, vaistų gamybai.
Laukti, kol politikai susitars dėl biudžeto, teks ir norintiems įsigyti leidimą laikyti ginklą, nes vyriausybės uždarymas taip pat palietė Alkoholio, tabako, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų biurą. Po pastarųjų metų tragedijų virtinės savo gretas gerokai papildę ginklų priešininkai dėl to galės tik pasidžiaugti.

Pavojus sveikatai

Tūkstančiai federalinių darbuotojų antradienį atvyko į savo biurus vien tam, kad susitvarkytų darbo stalus ir išgirstų, jog jie nėra gyvybiškai būtina JAV vyriausybės aparato dalis.

Uždarius dalį federalinių įstaigų, priverstinių nemokomų atostogų iš viso turi išeiti 800 tūkst. žmonių. Įstatymai užtikrina tik būtiniausias valstybės funkcijas, pirmiausia, – nacionalinio saugumo, gyvybės ir nuosavybės apsaugos. Todėl kariai nesudės ginklų, ligoninės pacientai gaus būtiniausias paslaugas, o staiga sunegalavę sulauks greitosios pagalbos.

Tiesa, Gynybos departamentas vis dėlto turėjo išleisti priverstinių atostogų pusę savo civilių darbuotojų, kuriems šiemet sumažinus gynybos biudžetą jau teko dykai atostogauti šešias dienas. Taip pat gali būti atidėti kai kurie mokymai ir karinių sutarčių vykdymas.

Šiek tiek daugiau nei pusę darbuotojų priverstinių atostogų išleido ir JAV sveikatos bei socialinių reikalų departamentas. Ekspertai būgštauja, kad ligų kontrolės ir prevencijos centrai perėjo prie minimalaus darbo režimo tokiu metu, kai artėja gripo sezonas. Ši tarnyba, kuri stebi ligų protrūkius, atlieka genetinius ir molekulinius tyrimus, buvo priversta sustabdyti savo kasmetę gripo prevencijos programą.

Maisto ir vaistų administracija, kuri, be kitų funkcijų, tikrina importuojamą maistą bei kosmetiką, taip pat negali dirbti visu pajėgumu. Aplinkos apsaugos agentūroje iš 16 tūkst. darbuotojų liko dirbti tik tūkstantis.

Sąžinės balsas

Nors dalis rinkėjų su tuo nesutiktų, JAV prezidento bei kongresmenų pareigos taip pat priskirtos prie gyvybiškai svarbių, todėl jie toliau dirba ir gauna atlyginimą, nors dalis Baltųjų rūmų ir Kongreso administracijos darbuotojų priversti sėdėti namuose. Susiklosčius tokiai situacijai, kai kuriems politikams pabudo sąžinė – senatorius Tedas Cruzas pažadėjo, kad kol bus atnaujintas normalus vyriausybės darbas, kiekvienos dienos atlyginimą skirs labdarai. Senatorius per metus uždirba 174 tūkst. dolerių (440 tūkst. litų).

Socialinę atsakomybę parodė ir vienas greitojo maisto kavinių tinklas Vašingtone – jis pažadėjo nemokamų mėsainių federaliniams darbuotojams, kurie bus priversti atostogauti.
"Jei žmonės neis į darbą, jie gali ateiti ir gauti mėsainį keturiose "Z-Burger" kavinėse sostinės regione paskirtomis valandomis vidurdienį bei pavakarę", – sakė tinklo įkūrėjas ir valdytojas Peteris Tabibianas.

P.Tabibianas, kurio šeima devintajame dešimtmetyje emigravo iš Irano, pripažino, kad praras pinigų, jei dalinis vyriausybės uždarymas truks 20 dienų, bet sakė norintis padėti valstybinių įstaigų tarnautojams, kurie sudaro didelę jo klientūros dalį. Vašingtone ir jo priemiesčiuose yra 320 tūkst. federalinių darbuotojų – maždaug 15 proc. visų federalinei vyriausybei dirbančių žmonių.

Verslas taip pat kenčia

Valstybės aparato paralyžius skaudžiai atsiliepė ne tik 800 tūkst. atostogauti priverstų tarnautojų, bet ir tiems, kas vykdo verslą valstybinėse įstaigose, muziejuose ar nacionaliniuose parkuose.

Bradas Hillas, Laisvės statuloje ir Eliso saloje prekiaujantis suvenyrais bei maistu, taip pat buvo priverstas nutraukti veiklą.

"Ką tik atleidome 110 darbuotojų, įskaitant ir mane patį", – antradienį televizijai CNN sakė B.Hillas.

Vos prieš metus vyras išgyveno uraganą Sandy, kuris buvo nutraukęs jo verslą aštuoniems mėnesiams. Visą šį laiką šešis vaikus turintis B.Hillas vos sudūrė galą su galu.

"Visi tikimės, kad tai bus labai trumpas atleidimas, – sakė verslininkas apie laikiną vyriausybės uždarymą ir politines batalijas Kongrese. – Tai netinkama vieta tokiems ginčams. Jie turėjo 364 dienas šiam reikalui išspręsti. Tiek laiko pakanka biudžetui priimti."

Kaltina oponentus

JAV prezidentas Barackas Obama, kuris dėl susiklosčiusios padėties atšaukė kitą savaitę turėjusį įvykti oficialų vizitą Malaizijoje, antradienį kalbėdamas prie Baltųjų rūmų užsipuolė respublikonus, esą dėl jų buvo sustabdyta vyriausybės veikla. Šalies vadovas pavadino jų veiksmus ideologiniu kryžiaus žygiu, kuriuo siekiama sužlugdyti jo parašu patvirtiną sveikatos apsaugos įstatymą.

"Aš raginu Atstovų Rūmų respublikonus vėl leisti veikti vyriausybei", – sakė B.Obama Baltuosiuose rūmuose ir pabrėžė sveikatos apsaugos reformų programą, kuri formaliai įsigaliojo šį antradienį.

Vyriausybės veikla sustabdyta pirmą kartą per 17 metų, nes Atstovų Rūmuose daugumą turintys respublikonai susiejo vyriausybės veiklos finansavimą naujaisiais biudžetiniais metais su reikalavimais metams atidėti "Obamacare" vadinamą sveikatos reformą. Kiekvieną tokį respublikonų mėginimą Senate daugumą turintys demokratai atmesdavo.

Tačiau laikas, skirtas vyriausybės finansavimui patvirtinti, baigėsi naktį į antradienį. Todėl nuo šios dienos tūkstančiai federalinės valdžios tarnautojų neišėjo į darbą.

"Dėl respublikonų kilusio vyriausybės sustabdymo neturėjo būti – aš noriu, kad kiekvienas amerikietis suprastų, kas įvyko, – kaltę oponentams vertė B.Obama. – Jie sustabdė vyriausybę ideologiniu kryžiaus žygiu, kad paneigtų milijonams amerikiečių prieinamą sveikatos apsaugą."

Sveikatos apsaugos reforma B.Obamai yra asmeninio prestižo reikalas. Jo pasiūlytos naujovės, kurios turėtų smarkiai atpiginti sveikatos draudimą, buvo vienas pagrindinių jo rinkimų programos punktų. Jungtinėse Valstijose gyventojų sveikatos draudimas nėra privalomas, kaip daugelyje Europos šalių. Todėl iki šiol maždaug kas šeštas amerikietis tokio draudimo neturėjo.

Rizikingas žaidimas

Pagrindinis prezidento priešininkas – Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris – sakė, kad B.Obama naudoja "išdegintos žemės" taktiką, atsisakydamas derėtis, kai abiejų stovyklų retorika pasiekusi naujas įtampos aukštumas ir blėsta viltys, jog ši priešprieša bus greitai išspręsta.

Tačiau bent jau šiuo metu J.Boehnerio politinė strategija atrodo labai rizikinga.

Kvinipiakų universiteto atlikta apklausa rodo, kad 72 proc. rinkėjų prieš 22 proc. nepritaria respublikonų pastangoms palaikyti vyriausybės uždarymą kaip priemonę, galinčią padėti sužlugdyti "Obamacare".

Politologai primena, kad Kongresas pritarė sveiktos apsaugos reformai dar 2009 m. ir amerikiečiai turėjo trejus metus viskam gerai apsvarstyti prieš perrinkdami prezidentą.

Vyriausybės aparato paralyžius

Kalėjimų prižiūrėtojai nebus varomi priverstinių atostogų, bet teisėsaugos sistema gali atidėti civilinių bylų nagrinėjimą. Teismai be finansavimo iš federalinio biudžeto galės funkcionuoti maždaug 10 dienų.

JAV pašto tarnyba, turinti pusę milijono darbuotojų, veiklos nenutraukė ir neapribojo, nes pati išsilaiko, nors priklauso federalinei vyriausybei.

Policija ir mokyklos finansuojamos ne iš federalinio, o iš valstijų biudžetų, todėl jų darbas nesutriko. Vietos valdžia paprastai rūpinasi ir atliekų išvežimu, bet ne Vašingtone, kurio biudžetą taip pat tvirtina Kongresas. Todėl sostinė gali paskęsti šiukšlėse.

Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso agentūroje liko dirbti tik Skrydžių valdymo centras, kuris koordinuoja astronautų darbą Tarptautinėje kosminėje stotyje. Raudonąją planetą tyrinėjantis marsaeigis "Curiosity" perjungtas į miego režimą.

Kai kurios valstybinės įstaigos dirba sutrumpintą darbo dieną, kitos priverstinių atostogų išsiųstiems darbuotojams uždraudė dirbti net namuose: tikrinti darbinį elektroninį paštą, naudotis tarnybiniais nešiojamaisiais kompiuteriais bei telefonais.

Uždarytos netgi JAV karių kapinės Europoje, bet šalies diplomatinės atstovybės užsienyje vykdo savo funkcijas ir išduoda vizas.

Prezidento B.Obamos inicijuota ir nesantaikos obuoliu tapusi sveikatos apsaugos programa pradėjo funkcionuoti antradienį, ir dalinis vyriausybės uždarymas jai įtakos neturės, nes lėšų šiai programai jau buvo skirta anksčiau.

Tyko didesnis pavojus

Valstybės išlaidos sudaro maždaug penktadalį JAV bendrojo vidaus produkto, todėl dalinis vyriausybės uždarymas turės ekonominių padarinių. Kokių nuostolių patirs ekonomika, priklausys nuo to, kiek ši padėtis truks. Tyrimų agentūros IHS prognozėmis, kiekviena prastovos diena šalies ekonomikai kainuos 300 mln. dolerių.

Agentūra anksčiau prognozavo, kad JAV ekonomika paskutinį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtels 2,2 proc. Tačiau savaitės prastova gali sumažinti augimą 0,2 proc., o trijų savaičių, kaip buvo prieš 17 metų, – 0,9–1,4 proc. Mėnesio pertrauka vyriausybės įstaigų darbe gali sumažinti bendrojo vidaus produkto augimą 2 proc. – beveik iki nulio.
Nors iš dalies uždaryta vyriausybė nemoka atlyginimų daliai darbuotojų, tai nereiškia, kad jai pavyks sutaupyti. Priešingai, pastaroji trijų savaičių prastova vyriausybei kainavo 1,4 mlrd. dolerių.

Vis dėlto ši biudžeto krizė atrodo menka, palyginti su perspektyva, kad Jungtinės Valstijos jau po kelių savaičių gali bankrutuoti. Nuo spalio 17 d. valstybė negalės vykdyti savo įsipareigojimų, jeigu Kongresas neleis skolintis daugiau ir nepadidins skolos ribų, kurios jau dabar siekia 16,7 trln. dolerių. Po trijų savaičių JAV ižde liks tik 30 mlrd. dolerių, o valstybės finansiniai įsipareigojimai tuo laikotarpiu bus dukart didesni. Ekonomistai įspėja, kad jeigu JAV taps nemoki, tai turės katastrofinių padarinių viso pasaulio ekonomikai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų