„Užsienio jėgos vykdo plačią veiklą, keliančią grėsmę Švedijos saugumui. Esame laikomi kolektyvinių Vakarų dalimi ir tampame pasaulinio žaidimo pėstininkais, ypač dabar, kai priklausome NATO aljansui“, – spaudos konferencijoje sakė „Sapo“ operacijų vadovas Fredrikas Hallstromas (Fredrikas Halstriomas).

Per pastaruosius metus įvyko nemažai incidentų, įskaitant kibernetines atakas, dronų skrydžius virš jautrių teritorijų ir kabelių nutraukimus Baltijos jūroje, sakė „Sapo“ vadovė Charlotte von Essen (Šarlotė fon Esen).

„Kaip NATO sąjungininkai esame saugesni, tačiau kartu turime būti pasiruošę, kad tai reiškia pasikeitusį ir padidėjusį žvalgybos tarnybų, ypač Rusijos, susidomėjimą“, – žurnalistams sakė Ch. von Essen.

„Dabar kyla sabotažo prieš Švediją pavojus“, – pridūrė ji.

Žvalgybos tarnybos duomenimis, didžiausią grėsmę Skandinavijos šalies saugumui kelia Rusija, Iranas ir Kinija.

F. Hallstromas pridūrė, kad Švedijos turtas taip pat kelia užsienio valstybių susidomėjimą.

„Tai susiję, pavyzdžiui, su technologijų įsigijimu, strateginiais įsigijimais, taip pat su galimais sabotažo taikiniais. Turime būti pasirengę veikti ir greitai, ir įžvalgiai“, – sakė jis.

Švedija 2024 metų kovą tapo naujausia NATO nare, nutraukusi du šimtmečius trukusį karinį neprisijungimą. Prie transatlantinio saugumo aljanso Stokholmas nusprendė jungtis po Rusijos invazijos į Ukrainą.