Žmonės, nebevalgykime ryklių

Žmonės, nebevalgykime ryklių

Greitai ateis diena, kai rykliai bus dar vienas gyvūnas, papildęs išnykusiųjų sąrašus. Juos baigia visiškai sunaikinti pats žiauriausias šios planetos grobuonis - homo sapiens. Tokio baisaus priešo rykliai nebuvo sutikę per visą savo egzistencijos laiką, kuris siekia 400 milijonų metų. Gyvūnai, kurie skrodė vandenynų platybes 100 milijonų metų prieš dinozaurų atsiradimą, greitai gali susilaukti to paties likimo kaip ir didžiosios reptilijos.

Ypatingu delikatesu Honkonge ir visoje Kinijoje yra laikoma sriuba iš ryklio pelekų. Ten ši sriuba vertinama panašiai, kaip Europoje juodieji ikrai, o gal net labiau. Remiantis gamtos apsaugos organizacijų duomenimis, per metus visame pasaulyje ryklių yra pagaunama daugiau nei 100 milijonų tonų. Iš principo pats ryklys žvejams nereikalingas, todėl dažniausiai yra nukertami tik pelekai, o visa kita išmetama atgal į vandenį. Matematika, kuria vadovaujasi “rykliažudžiai”, labai paprasta. Kilogramas ryklio mėsos kainuoja apie 20 JAV centų, o štai džiovintus ryklio pelekus galima parduoti mažiausiai už 170 dolerių. Už kilogramą aukščiausios rūšies pelekų Honkonge galima gauti iki 500 dolerių. Jei pelekai kelis šimtus kartų brangesni už mėsą, nelieka prasmės krauti į laivo triumus nepelningą krovinį. Tai, kas vyksta, galima pavadinti ryklių genocidu.

Pasaulinis gamtos apsaugos fondas be perstojo kartoja apie katastrofiškas pasekmes, jei ir toliau bus barbariškai ir be jokios kontrolės naikinamos retos žuvų ir jūros gyvūnų rūšys. Fondo pateikiami skaičiai išties bauginantys. Vien tik Honkongo kinų restoranuose kiekvienais metais suvalgoma 20 tūkstančių tonų jūroje pagaunamo laimikio. Pasivaikščioję po jūrų gėrybių restoranus, parduotuves ir prekyvietes, mes pamatytume, kad čia galima nusipirkti, ko tik širdis užsigeistų. O štai fotografuoti čia draudžiama. Tai yra suprantamos prekeivių savisaugos priemonės, juk čia prekiaujama vaizdžiai tariant “Raudonosios knygos” gyvūnais.

Žinant šiuos faktus, kyla logiškas klausimas: kas kelia didesnę grėsmę - ryklys žmogui ar žmogus rykliui? Atrodytų, kvaila lyginti žmogų su žuvimi. Bet vis dėlto… Tarptautinio informacinio centro duomenimis, pernai susidūrė su rykliais 55 žmonės, žuvo keturi. Žmonių žūtį centras aiškina tuo, kad jie paprasčiausiai užmiršta paprastą dalyką: vandenynas ne baseinas, jis kelia įvairių grėsmių žmogaus gyvybei, ir reikia stengtis jų išvengti. Tačiau ką daryti rykliams? Kad ir kaip jie besisaugotų, vis tiek žmonių tinklų jiems sunku išvengti.

Daugiausia visoje mūsų planetoje ryklio pelekų sriubos suvalgoma Honkonge, Taivane ir Singapūre.

Viena tarptautinė organizacija, dirbanti aplinkosaugos srityje, pietvakarių Azijoje vykdo kampaniją, kurios lozungas: “Nebevalgykime tiek daug ryklių!” Kvietimo visiškai atsisakyti valgyti iš ryklių pagamintus delikatesus ekologai nusprendė neskelbti, nes tai būtų neįgyvendinama. Labai jau įprasti Azijoje šie patiekalai. O juk tarp žmonių dar sklando aibės legendų apie stebuklingą ryklio pelekų poveikį žmogaus organizmui. Pasakojama, kad pelekuose yra vitaminų ir mikroelementų, “didinančių seksualinę vyrų potenciją”. Sakoma, kad tai natūrali, gamtos dovanojama “Viagra”. Ir daugelis, deja, patiki…

Ryklių gelbėjimo akciją remia ir žinomi kino aktoriai, leidiniai. Aktyvistai perspėja: jei žmonija ir toliau tokiais tempais naikins ryklius, tai šie plėšrūnai, turintys skanius pelekus, visiškai išnyks.

Dėl jų nepasotinamo apetito intensyviai tuštėja vandenys aplink Indonezijos salas, Filipinus ir Malaiziją. Retų žuvų nykimas sukelia koralinių rifų irimo procesus. Galiausiai barbariškos žuvų gaudymo priemonės (dinamitas ir nuodingos cheminės medžiagos) teršia vandenyną, sukeldamos didelį pavojų ir kitiems gyvūnams.

Ryklius medžiojantys brakonieriai pavojingi ne tik aštriadančiams jūrų plėšrūnams. Jie žudo ir žmones. Ryklio pelekų žvejybos, transportavimo ir prekybos verslas yra glaudžiai susijęs su nusikalstamu pasauliu. Ir įvairūs santykių aiškinimaisi dėl kainų, žvejybos rajonų reikalauja žmonių aukų. Todėl liejamas ryklių kraujas yra smarkiai susimaišęs su jų medžiotojų krauju.

Ar tikrai to verti viso to patiekalai iš ryklio pelekų? Ar tikrai jie turi gydomosios galios? Atsakymų nežino niekas. Tačiau jau įrodyta, kad jie gali būti kenksmingi. Pasitaiko atvejų, kai juos balino chemikalais, kad suteiktų geresnę prekinę išvaizdą. Pelekai, dėl kurių taip alpsta gurmanai, gali savyje slėpti pavojingus sunkiųjų metalų junginių kiekius, dažniausiai - gyvsidabrį. Organizacijos, besirūpinančios sveikatos apsauga, yra paskelbusios įtikinamus rezultatus po tyrimų Tailando sostinės Bankoko turgavietėse. Klaikiausi nuodingojo gyvsidabrio kiekiai: jo rasta net 70 nuošimčių visų prekyboje esančių ryklių pelekų, nuo šviežiai šaldytų iki jau paruoštų. O šio metalo taršos didžiojoje dalyje pelekų 40 kartų viršijo leistinas normas!

Panašūs rezultatai buvo gauti ir Honkonge, kuris laikomas stambiausiu jūros produktų perdirbimo centru. Būtent iš čia eksportuojami įvairūs delikatesai į kitus šalies regionus ir užsienį. Plėšrūnų pelekuose gyvsidabris kaupiasi dėl bendros aplinkos taršos.

Singapūre prieš kurį laiką vyko vestuvės. Jaunavedžiai leidosi po vandeniu su visa reikalinga įranga, apsupti…pulko ryklių. Šių vestuvių tikslas - atkreipti dėmesį į šiuos gyvūnus ir dar kartą priversti žmones pagalvoti, ar tikrai dėl lėkštės garuojančios sriubos verta visiškai išnaikinti šią gyvūnų rūšį?

Reikia suvokti ir tai, kad gamta ryklius kūrė milijonus metų. Jie yra svarbi vandenyno ekosistemos dalis, jie sudėtingu evoliucijos keliu buvo sukurti tam, kad gamtoje būtų balansas. Ir vandenynui jų reikia lygiai taip, kaip Indijos džiunglėms reikalingi tigrai ar Lietuvos miškams - vilkai.

Kai jums pasiūlys paragauti sriubytės iš ryklio pelekų, sutikę jūs prisidėsite prie šių gyvūnų genocido. O atsisakę jūs nieko neprarasite, mat pats ryklio pelekas beveik neturi jokio skonio. Skonį suteikia į sriubą dedami įvairūs prieskoniai. Už tokios sriubos 150 gramų jums tektų pakloti nuo 12 iki 100 JAV dolerių, todėl atsisakę jos jūs dar ir sutaupysite.

Parengė Darius Soščeka