Vizitai 2024 m. rugpjūtį ir lapkritį – su Rusijos kariuomene siejamų tyrimų institutų ir Irano gynybos inovacijų ir tyrimų organizacijos (SPND) mezgamų ryšių dalis. Pasak JAV, SPND yra susijusi su Teherano ginkluotosiomis pajėgomis ir prižiūri tyrimus branduolinių ginklų srityje.

Šie susitikimai siunčia kol kas aiškiausią signalą, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Teheranu gilinant žinias, kurios gali būti reikšmingos branduolinių ginklų gamybai, rašo FT.

Turimi įrodymai atskleidžia, kad su Irano gynyba susiję specialistai „siekė gauti lazerinę technologiją ir ekspertinių žinių, kurios padėtų jiems pagrįsti branduolinio ginklo projektą neatliekant branduolinio sprogimo bandymo“, laikraščiui sakė Jimas Lamsonas, Jameso Martino ginklų neplatinimo studijų centro (James Martin Center for Nonproliferation Studies) vyresnysis mokslo darbuotojas ir buvęs CŽA analitikas.

FT duomenimis, po SPND priedanga veikianti įmonė „DamavandTec“ 2024 m. lapkritį suorganizavo Irano lazerinių technologijų specialistų kelionę į Sankt Peterburgą, kur jie susitiko su Rusijos įmonės „Laser Systems“ atstovais. Pastaroji įmonė kuria lazerines technologijas civilinėms reikmėms ir slaptoms karinėms programoms. Ji yra įtraukta į JAV sankcionuojamų įmonių sąrašą.

FT taip pat pranešė, kad buvęs „Laser Systems“ techninis direktorius Andrejus Savinas, kuris dabar užima aukštas pareigas Sankt Peterburge įsikūrusiame konglomerate „Struynye Technologii“, 2025 m. vasarį vyko į Teheraną susitikti su „DamavandTec“ atstovais ir pareigūnais, kurie, manoma, yra susiję su SPND.

A. Savinas taip pat yra Baltijos valstybinio technikos universiteto – vieno iš pagrindinių Rusijos karinių-techninių universitetų – profesorius.

Spalį JAV įvedė sankcijas „DamavandTec“ ir jos generaliniam direktoriui Ali Kalvandui, kuriuos kaltina bandymu SPND vardu įsigyti užsienyje pagamintų prekių, „tinkamų branduoliniams sprogstamiesiems įtaisams gaminti“, ir tarpininkavimu rengiant Irano branduolinės energetikos ekspertų keliones į Rusiją.

Minėtieji susitikimai yra „tvirtas įrodymas, kad Rusija padėjo Iranui vykdyti su branduoliniais ginklais susijusius mokslinius tyrimus, o su valdžia susijusios Rusijos institucijos perdavė dvejopo naudojimo technologijas ir žinias“, – „Financial Times“ sakė Karnegio tarptautinės taikos fondo (Carnegie Endowment for International Peace, CEIP) branduolinės politikos programos tyrėja Nicole Grajewski.

Pasak jos, panašu, kad įgaliojimai tokiai veiklai buvo suteikti „aukštu lygiu Rusijos ir Irano pusėse“.

JAV ir Izraelis kaltina Iraną siekiant sukurti branduolinį ginklą. Teheranas kaltinimus atmeta ir gina savo „nediskutuotiną“ teisę kurti civilinę branduolinę programą. Rusija tvirtina nepritarianti tam, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą, bet gina Teherano teisę naudoti branduolinę technologiją civilinėms reikmėms.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi yra pareiškęs, kad Iranas sodrina uraną iki 60 proc., o iki tiek prisodrinto urano niekas pasaulyje nenaudoja civilinėms reikmėms. Pasak jo, technine prasme, tai beveik prilygsta 90 proc. sodrinimui, reikalingam ginklams gaminti.

ELTA primena, kad Iranas trečiadienį užsiminė visgi svarstantis galimybę visiškai stabdyti urano sodrinimą.

„Urano sodrinimas šiuo metu nevykdomas, ir, atsižvelgiant į nacionalinius interesus, svarstoma galimybė visiškai stabdyti sodrinimo procesą“, – pareiškė vyriausybės atstovė Fatemeh Mohajerani.

Ji pridūrė, kad šį klausimą vertinančios organizacijos – šalies Atominės energijos organizacija, užsienio reikalų ministerija ir Nacionalinio saugumo taryba – nuspręs, kas būtų geriausia šaliai.

Iraną šiuo metu kamuoja istorinė ekonominė krizė, kurią daugiausia sukėlė tarptautinės sankcijos, susijusios su ginču dėl urano sodrinimo. Nacionalinės valiutos rialo vertė mažėja kone kasdien, o infliacija auga precedento neturinčiu tempu.

Kai kurie stebėtojai ir politikai Irane mano, kad Teherano užsispyrimas vykdyti savo branduolinius projektus neatitinka nacionalinių interesų, nes tai gali lemti ekonomikos griūtį.