Švediją pašiurpino dar vienas brutalus nužudymas – šį kartą pabėgėlių centre netoli Geteborgo subadyta mergina, o jos užpuolikas – imigrantas. Švedų pareigūnai jau ruošiasi atvykėlių deportacijoms, o žmogaus teisių aktyvistai įspėja apie blogėjančią žmogaus teisių padėtį Europoje ir JAV.

Subadyta mergina

Švedijos visuomenėje pastaruoju metu netrūksta pasipiktinimo atvykėliais – štai viename iš prieglobsčio prašytojų centrų, esančiame netoli pramoninio Geteborgo miesto buvo subadyta 22 metų jo darbuotoja.

Premjeras Stefanas Lofvenas šį nusikaltimą pavadino siaubingu.

"Esu tikras, kad Švedijoje yra daug žmonių, kurie susirūpinę tuo, kad panašūs incidentai gali pasikartoti. Mes priėmėme daug jaunuolių ir net vaikų, kurie atvyko čia be savo tėvų", – kalbėjo šalies premjeras, duodamas interviu "Radio Sweden".

Policija patvirtino, kad nusikaltimą veikiausiai įvykdė vienas pabėgėlių centro gyventojas, kuriam – vos penkiolika metų. Jo auka – vietos gyventoja Alexandra Mezher. Mergina mirė nuvežta į ligoninę.

Pabėgėlių centre Alexandra darbavosi pastaruosius kelis mėnesius. Ji, anot pusseserės, prieš studijas universitete norėjo, kaip pati sakė, padaryti kažką gero.

Pabaigusi darbus centre, Alexandra planavo studijuoti socialinius mokslus. Deja, įvyko nelaimė.

Laukia deportacija

Apie migrantų keliamą pavojų Švedijoje šiuo metu labai daug kalbama. Neseniai švedai net laikinai atkūrė pasienio kontrolę.

Tai dar ne viskas. Anot vidaus reikalų ministro Anderso Ygemano, planuojama deportuoti nuo 60 iki 80 tūkst. migrantų.

Daugelis šių asmenų atvyko į šalį pernai, tačiau jų prašymai suteikti prieglobstį nebuvo patenkinti.

"Taip, kalbame apie 60 tūkst. žmonių, bet šis skaičius gali padidėti iki 80 tūkst.", – ministro žodžius citavo Švedijos žiniasklaida ir nurodė, kad vyriausybė paprašė policijos bei migracijos pareigūnų organizuoti tų žmonių išsiuntimą.

Policijos komisaras Danas Eliassonas pažymėjo, kad į pietinę šalies dalį, kur susitelkė daugiausiai migrantų, ketinama pasiųsti papildomai apie 4,1 tūkst. pareigūnų – jie turės prižiūrėti, kad nekiltų neramumai migrantus deportuojant.

Labiausiai bijoma, kad nebūtų rengiami teroristiniai išpuoliai.

"Turime būti pasiruošę reaguoti į bet kokius neramumus, kurie gali kilti pabėgėlių centruose, – aiškino aukštas policijos pareigūnas. – Kai kuriose vietose tam reikės papildomo skaičiaus pareigūnų. Tiesa, tai nereiškia, kad kitose Švedijos vietose bus nesaugu. Galiu patikinti, kad taip nebus."

Pernai Švedija patenkino iš viso 163 tūkst. prieglobsčio prašančiųjų asmenų prašymus. Trečdalis tų žmonių – iš Sirijos.

Tai 35 tūkst. asmenų daugiau nei 2015 m. ir penkis kartus daugiau nei 2014 m. Pagal priimtų pabėgėlių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, pramoninė Švedija, turinti 9,8 mln. gyventojų, drauge su kita Senojo žemyno pramonės galiūne Vokietija pirmauja visoje ES.

Bando atgrasyti

Vis dėlto tūkstančiams migrantų teks palikti šalies teritoriją, o tie, kurie dar nepasiekė Švedijos, turės apsigręžti.

Ministras A.Ygemanas pridūrė, kad deportacijos, paprastai vykdomos naudojant įprastus komercinius skrydžius, šį kartą bus atliekamos specialiais užsakomaisiais reisais, kadangi išsiunčiamų žmonių bus labai daug.

Griežtos priemonės, kurių imasi Stokholmas, jau davė rezultatų – pasak Švedijos tarnybų,  atvykstančių migrantų smarkiai sumažėjo po sausio 4 d., kai buvo įvesta nuodugni keliautojų tapatybės dokumentų patikra.

Kaimyninėje Danijoje vyriausybė šią savaitę priėmė įstatymą, leidžiantį konfiskuoti vertingą pabėgėlių turtą, tikintis tokiu būdu pažaboti atvykėlių srautą.

Tiesa, kitaip nei Švedija, Danija niekuomet nežadėjo, kad priims migrantus iš Vidurio Rytų – šalies pozicija nuo pat migrantų krizės pradžios buvo nepajudinama.

Įstatymas, kurį parlamentas priėmė šią savaitę, ir, anot kurio, pareigūnai gali konfiskuoti pabėgėlių pinigus bei vertingus daiktus, iš kurių gautos pajamos vėliau bus skiriamos pabėgėlių centrams, nesusilaukė prieštaravimų iš Danijos įstatymų leidėjų.

Projektą, kurį pateikė dešiniųjų mažumos vyriausybės ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas, patvirtino didžioji dauguma, t.y. 81 iš 109 dalyvavusių parlamentarų. Priemonėms pritarė ir opozicijoje esantys socialdemokratai.

Vyriausybė pažymėjo, kad toks įstatymas būtinas siekiant sumažinti į šalį atvykstančių pabėgėlių srautą.

Primena holokaustą?

Kai kurie įstatymo kritikai pareiškė, kad tas teisės aktas primena jiems holokausto laikus, kai vokiečiai naciai atiminėjo iš žydų turtą.

Mat prieglobsčio ieškotojai turės atiduoti pinigus, kurie viršys 10 tūkst. Danijos kronų (1 340 eurų), ir asmeninius daiktus, kurių vertė didesnė už minėtąją. Beje, anksčiau siūlyta 3 tūkst. kronų riba, bet po audringų diskusijų su kitomis partijomis Danijos integracijos ministrė Inger Stojberg sutiko neįtraukti vestuvinių žiedų ir kitų širdžiai brangių daiktų.

Tiesa, naujajame prieglobsčio įstatyme nenumatyta asmens krata.

Sulaukęs kritikos iš viso pasaulio, L.L.Rasmussenas teisinosi, esą šis įstatymas ne taip suprastas.

"Tai nėra paprastas vienos šalies sprendimas, bet kol pasaulis kartu neras bendro sprendimo migrantų krizei įveikti, Danijai reikia veikti", – pakomentavo L.L.Raasmusseno partijos "Venstre" parlamento narys Jakobas Ellemannas-Jensenas.

Žmogaus teisių gynėjai piktinasi ir tuo, kad pagal naująjį Danijos įstatymą iki trejų metų ilginamas terminas, po kurio prie atvykėlių gali prisidėti savo šeimų – esą tokia tvarka, pasak jų, pažeidžia tarptautines konvencijas.

Kritika vyriausybėms

Žmogaus teisių gynėjai iš viso pasaulio jau kuris laikas reiškia kritiką Europos vyriausybėms, esą jos varžo pagrindines žmogaus laisves.

"Human Rights Watch" (HRW) šią savaitę paskelbė savo metinę ataskaitą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas konfliktų padariniams.

"Teroro išpuolių ir pabėgėlių antplūdžio galimų padarinių baimė sukėlė pastebimą žmogaus teisių padėties pablogėjimą Europoje ir kituose regionuose, – pristatydamas ataskaitą pažymėjo HRW vadovas Kennethas Rothas. – Europoje ir JAV skirstymo į mus ir juos retorika persikėlė iš politinių pakraščių į vyraujančias grupes. Triukšminga islamofobija ir begėdis migrantų demonizavimas tampa vis kategoriškesnės netolerancijos politikos tendencija."

Ataskaitoje pateikiamas Prancūzijos pavyzdys, kai po lapkričio 13 d. išpuolių Paryžiuje valdžios pareigūnai sugriežtino nepaprastosios padėties įstatymus.

JAV, anot HRW, tai atsispindi griežtesniuose pasisakymuose musulmonų atžvilgiu – pavyzdžiui, Donaldo Trumpo, respublikonų kandidato užimti Baltųjų rūmų vadovo postą, kuris siūlė uždrausti musulmonams įvažiuoti į Ameriką.

"Musulmonų ir pabėgėlių pavertimas atpirkimo ožiais skaudina ir atstumia bendruomenes, kurios yra labai svarbios siekiant terorizmo prevencijos", – tvirtino HRW.

Be kita ko, HRW pastebėjo, kad tarp Europos gyventojų ryškėja antiimigracinės nuotaikos ir būgštavimai dėl galimų atvykėlių nusikaltimų, ypač po pranešimų apie imigrantų gaujų padarytus nusikaltimus Naujųjų metų išvakarėse Vokietijoje.

Migracijos politika – ritualinė savižudybė?

Slovakijos vyriausybės vadovas Robertas Fico (nuotr.) ES migracijos politiką palygino su ritualine savižudybe.

"Man atrodo, kad mes ES dabar atliekame ritualinę savižudybę ir tiesiog stebime", – sakė 51 metų Slovakijos premjeras, garsėjantis prieš imigrantus nukreipta retorika. R.Fico, kurio partijai prognozuojama pergalė kovą vyksiančiuose šalies parlamento rinkimuose, pridūrė, kad ES turėtų visų pirma sustabdyti "neteisėtų migrantų srautą".

"Jeigu reikės laukti iki 2016 m. pabaigos arba 2017 m., kol Europa įkurs planuojamą sienų bei pakrančių apsaugos tarnybą, ES jau bus nusižudžiusi, – įspėjo R.Fico. – Dažnai verdame savose sultyse svarstydami kvotas, kurios yra nesąmonė, o tuo metu kiekvieną dieną į Europą atvyksta keli tūkstančiai migrantų."

5,4 mln. gyventojų turinti Slovakija, euro zonos narė, apskundė teismui ES pasiūlytą migrantų perskirstymo Bendrijoje kvotų sistemą. Tokį patį žingsnį žengė kaimyninė Vengrija. R.Fico teigimu, akivaizdu, kad ta sistema patyrė visišką fiasko ir kad tūkstančių migrantų, kuriuos reikėtų paskirstyti pagal kvotas, Slovakija neįstengtų integruoti.

"Jeigu kas nors, remdamasis laikinomis arba nuolatinėmis kvotomis, verstų mus įsileisti 50 tūkst. žmonių, kurie laikosi visiškai kitokių papročių ir tikėjimo bei kurių dauguma yra jauni vyrai, neįsivaizduoju, kaip galėtume juos integruoti.. Mes negalime to padaryti, – aiškino Slovakijos premjeras. – Tie žmonės galiausiai atsidurtų erdvėje, kurioje gyventų savo gyvenimą, pagal savas taisykles – ir būtent dėl to sakau, kad ši idėja yra neteisinga ir neįgyvendinama."