Vokietijos kancleris turės pasiaiškinti dėl įtariamo vaidmens mokesčių slėpime

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį turės atsakyti į klausimus, užduotus komiteto, tiriančio vieną finansų skandalą, kainavusį vyriausybei milijardus eurų, šalies lyderiui stengiantis išsklaidyti įtarimus dėl jo galimo vaidmens didžiulio masto mokestinio sukčiavimo schemoje.

O. Scholzas antrąkart duos parodymus parlamento komitete Hamburge, tiriančiame, ar vietos politikai padėjo vienam bankui išvengti būtinybės sumokėti mokesčius, kurių buvo išvengta pagal apgaulės būdu įgytas lengvatas.

Socialdemokratas O. Scholzas 2011–2018 metais dirbo Hamburgo meru, paskui buvo paskirtas finansų ministru tuometės kanclerės Angelos Merkel kabinete.

Pirmąkart 2017 metais į viešumą iškilusioje vadinamojoje cum-ex sukčiavimo schemoje dalyvavo daug veikėjų, kurie staigiai apsikeisdavo bendrovių akcijomis dividendų mokėjimo dieną, kad už vieną išmokėjimą jiems būtų pritaikytos kelios mokesčių lengvatos.

Vokietijoje dėl šio skandalo kaltinimai pareikšti dešimtims asmenų, tarp kurių esama bankininkų, biržos maklerių, teisininkų ir finansų konsultantų.

Hamburgo komitetas aiškinasi, kodėl vietos finansų tarnybos 2016 metais atsisakė mėginimo išieškoti 47 mln. eurų mokesčių iš privataus banko „M. M. Warburg“ dėl naudojimosi cum-ex schema.

Bankas galiausiai turėjo sumokėti dešimtis milijonų eurų, spaudžiant A. Merkel federalinei vyriausybei.

Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, tyrėjai išanalizavo su šiuo skandalu siejamus elektroninius laiškus paskyroje, kuria O. Scholzas naudojosi dirbdamas Hamburgo meru.

„Jokių išvadų apie politinę įtaką“

Apklausa Hamburge įvyks O. Scholzo populiarumui per pirmuosius šešis darbo kanclerio poste mėnesius smarkiai nusmukus. Vyriausybės vadovas buvo griežtai kritikuojamas dėl esą per silpno atsako į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Kancleriui taip pat sunkiai sekėsi nuraminti vokiečius dėl žiemą gresiančio energijos stygiaus ir labai realios Europos didžiausios ekonomikos recesijos tikimybės.

Man taip pat smalsu, kaip ir jums. Be abejo, norėčiau sužinoti, iš kur jie atsirado.

O. Scholzas šią savaitę taip pat sulaukė kritikos, kad ne iškart pasmerkė palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) komentarus apie Holokaustą per vizitą Berlyne.

Kanclerio atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hėbeštreitas) trečiadienį žurnalistus patikino, kad O. Scholzas atsakys į visus komiteto klausimus ir kad jis neturi ką slėpti.

Asmeniškai paklaustas apie finansų skandalą per praeitą savaitę surengtą vasaros spaudos konferenciją O. Scholzas sakė, „komentavęs šiuos dalykus labai plačiai ir daug valandų – ir vėl tai padarysiantis“.

„Daugybė posėdžių, didžiulis skaičius bylų atnešė vienintelį rezultatą: nedaroma išvadų, jog buvo politinė įtaka“, – pridūrė jis.

Tačiau klausimų išlieka, nes kalbama, kad sprendimas leisti „Warburg“ išsisukti buvo priimtas tuojau po O. Scholzo pokalbio telefonu su Christianu Oleariusu (Kristianu Oleariusu), tuomečiu banko vadovu.

O. Scholzas neigė daręs spaudimą Hamburgo mokesčių tarnybai dėl „Warburg“ cum-ex veiklos, bet pastarosiomis dienomis buvo paskelbta naujų įtarimų, kad jis galbūt kažką nuslėpė.

Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, tyrėjai paėmė elektroninių laiškų iš buvusios O. Scholzo biuro vadovės Jeanette Schwamberger (Žanet Švamberger), galinčių suteikti naujos informacijos šia tema.

Paslėpti grynieji

Remiantis pranešimais, šie laiškai „gali būti svarbūs renkant įrodymus, nes juose pateikiami svarstymai apie duomenų ištrynimą“.

Laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ nurodė, kad elektroniniai laiškai aiškiai „inkriminuoja“ kanclerį.

Kiti neseniai konfiskuoti dokumentai esą rodo, kad O. Scholzas, priešingai nei teigė iki šiol, kompensavimo klausimą tiesiogiai aptarė su Ch. Oleariusu.

Šie naujausi radiniai rodo, kad vyriausybės vadovas ir jo aplinka „bandė pateikti tik ribotą informaciją apie tam tikrus susitikimus ar pokalbius telefonu“, pareiškė opozicinių konservatorių deleguotas parlamento narys Matthiasas Haueris (Matjasas Haueris).

Hamburgo tyrime taip pat figūruoja buvęs parlamentaras iš O. Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) Johannesas Kahrsas (Johanesas Karsas).

Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, neseniai tyrėjai J. Kahrso banko seife rado apie 200 tūkst. eurų grynaisiais, tačiau neaišku, ar šis radinys kaip nors susijęs su cum-ex skandalu.

Šią vasarą per spaudos konferenciją paklaustas apie tuos grynuosius, O Scholzas atsakė: „Man taip pat smalsu, kaip ir jums. Be abejo, norėčiau sužinoti, iš kur jie atsirado.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mordorui naudingas

Mordorui naudingas portretas
neomarksistas.

Kokiam

Kokiam portretas
Nuvaziuok i Vokietija ir paklausyk ka kalba darbininku sajungos klase ir ko jie reikalauja,gal susidarysi teisinga nuomone. To tureto reikalauti ir musu zmones,gal tada isbrisim is to brudo,kuris ateina,nes tikrai svetima salis tapo brangiau uz sava.

tai

tai portretas
matomai nepasidalino su vietyniais sionistai kurie siandien /avinu/ rankomis valdo padeti iki tokio marazmo kuri tik velnias sukure/===
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių