- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje šeštadienį antrą savaitę iš eilės dalyvavo protesto akcijose, kad palaikytų Jungtinių Valstijų judėjimą „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“) ir taip pat atkreiptų dėmesį į rasizmą ir policijos brutalumą savo šalyse.
Akcijos vyko miestuose visoje Europoje.
Demonstracijose keliuose Prancūzijos miestuose dalyvavo tūkstančiai žmonių, o Paryžiuje ir Lione kilo susirėmimų.
Policija Londone sulaikė kelis kraštutinių dešiniųjų demonstrantus, kai šie užsipuolė rasinę lygybę palaikančius žmones. Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pasmerkė jų „rasistinį banditizmą“.
Jau kelias savaites besitęsiančias istorines demonstracijas išprovokavo gegužės 25 dieną Mineapolyje įvykęs incidentas, kurio metu baltaodis policininkas nužudė juodaodį George'ą Floydą (Džordžą Floidą). Jis tapo naujausia baltaodžių teisėsaugos Jungtinėse Valstijose auka.
Jo skausmingą mirtį, kuomet policininkas beveik devynias minutes keliu buvo prispaudęs jam kaklą, filmavo keli praeiviai ir vėliau vaizdo įrašas greitai pasklido internete ir sukėlė pasipiktinimo bangą pirmiausia Jungtinėse Valstijose, o vėliau ir pasaulyje.
Masiniai neramumai paskatino precedento neturinčią pasaulinę diskusiją apie vergovės paveldą, Europos kolonializmą ir baltųjų smurtą prieš kitos rasės žmones, taip pat apie policijos sukarinimą Amerikoje.
Šeštadienį policininkai sustabdė protestuotojus Paryžiuje ir neleido jiems žygiuoti per sostinę, panaudoję ašarines dujas po to, kai kai kurie demonstrantai apmėtė pareigūnus įvairiais daiktais.
Prancūzijos pietrytiniame Liono mieste policijos pareigūnai panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad nutrauktų maždaug 2000 žmonių demonstraciją.
Paryžiuje vykusią demonstraciją surengė grupė, siekianti teisingumo Adamai Traorei – jaunam juodaodžiui vyrui, kuris 2016 metų mirė policijos nuovadoje. Jo sesuo Assa per protesto akciją brėžė paralelę su G. Floydo mirtimi Mineapolyje ir dar kartą paragino atlikti išsamų tyrimą dėl jo nužudymo.
„Amnesty International“ savo išplatintame pareiškime paragino imtis „sisteminės policijos praktikų reformos“ Prancūzijoje.
Demonstracijos Prancūzijoje įvyko po to, kai šalies policijos priežiūros tarnyba praėjusią savaitę paskelbė pernai sulaukusi beveik 1500 skundų, iš kurių pusę sudarė skundai dėl tariamo policijos smurto.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras) antradienį pažadėjo „nulinį“ rasizmo teisėsaugos sistemoje „toleravimą“ ir pareiškė, jog kai kurie pareigūnai akivaizdžiai „neįvykdė savo pareigos Respublikai“.
Tačiau tokie ministro pasisakymai kelias dešimtis policijos pareigūnų paskatino šeštadienio vakarą su savo automobiliais susirinkti Paryžiuje prie Triumfo arkos ir protestuojant numesti ant žemės antrankius. Policijos profsąjungos atstovas Brutas Yoannas Marasas (Briutas Jonasas Marasas) agentūrai AFP pareiškė: „Mano kolegos jaučiasi nuvilti ir apleisti mūsų prižiūrinčio ministro“.
„Rasistinis banditizmas“
Londone kraštutinių dešiniųjų pažiūrų protestuotojai miesto centre susirėmė su policininkais po to, kai susirinko, kad stotų prieš žmones, kurie demonstravo prieš rasizmą.
Tūkstančiai žmonių nesilaikė dėl koronaviruso įvestų apribojimų ir susirinko Parlamento aikštėje ir jos prieigose, todėl prireikė „didelio masto“ policijos operacijos, nurodė Londono policija.
Per televiziją parodytuose vaizduose matyti, kaip kai kurie agitatoriai puola su kumščiais policininkus, mėto į juos butelius bei dūminius užtaisus, o taip pat stoja į kovą su protestuotojais iš priešingos stovyklos.
Britanijos ministras pirmininkas pasmerkė tokį smurtą ir pareiškė, kad „rasistiniam banditizmui nėra vietos mūsų gatvėse“.
Policija JK sostinėje sulaikė daugiau nei šimtą žmonių. Šeši pareigūnai patyrė nesunkių sužalojimų.
Protestai prieš rasizmą vyko ir kituose Britanijos miestuose, įskaitant Braitoną pietuose ir Liverpulį šiaurėje.
Tūkstančiai žmonių žygiavo ir keliuose Šveicarijos miestuose. Didžiausia akcija įvyko Ciuriche, kur susirinko 10 tūkst. žmonių. Policija pranešė, kad vienas pareigūnas buvo sužeistas po to, kai keli šimtai kraštutinių kairiųjų pažiūrų aktyvistų ėmė mėtyti daiktus. Pareigūnai sulaikė kelis asmenis.
Anksčiau šią savaitę maždaug 10 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse prieš rasizmą Ženevoje.
Vokietijos pietiniame Štutgarto mieste akcijoje dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių, pranešė agentūra dpa. Šalies šiauriniame Liubeko mieste susirinko apie 500 žmonių, o Hamburge – 250. Apie čia kilusius kokius nors neramumus nepranešama.
Mitingai Australijoje
Tūkstančiai žmonių, nepaisydami dėl koronaviruso įvestų apribojimų, jau antrą savaitę iš eilės renkasi keliuose Australijos miestuose.
Didžiausias mitingas įvyko Vakarų Australijos sostinėje Perte. Daugelis demonstrantų laikė transparantus „Nutraukite mirtis areštinėje“ ir „Baltoji Australija, nustok sau meluoti“, siekdami atkreipti dėmesį į tai, kad per pastaruosius tris dešimtmečius daugiau nei 400 čiabuvių mirė suimti policijos.
Mažesni protestai dėl aborigenų teisių buvo surengti Darvine, Šiaurinėje teritorijoje, bei kaimyniniame Kvinslende. Abiejuose šiuose regionuose gyvena daug čiabuvių bendruomenių.
Azijoje šimtai žmonių susirinko viename Taipėjaus parke ir laikė plakatus su užrašais, kaip, pavyzdžiui, „Tai yra judėjimas, ne tik akimirka“. Taip pat buvo surengta tylos minutė pagerbti G. Floydo atminimą.
Dešimtys žmonių per lietų taip pat žygiavo Tokije.
Kanados rytinės Naujojo Bransviko provincijos pareigūnai šeštadienį pranešė pradėję tyrimą dėl incidento, kuomet policijos pareigūnas nušovė 48 metų čiabuvį vyrą. Tai buvo jau antras toks incidentas šį mėnesį.
O Jungtinėse Valstijose alyvos į ugnį įpylė naujas incidentas, kuomet penktadienio vakarą Atlantoje policijos buvo nušautas dar vienas juodaodis. Šeštadienį dėl to atsistatydino miesto policijos viršininkė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
M. Johnsonas: JAV Atstovų Rūmai dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui balsuos šeštadienį
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) trečiadienį sakė, kad šeštadienį bus surengtas balsavimas dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai blokuojamą JAV karinę pagalbą Ukrainai, taip pat – ...
-
NASA Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ išsiuntė paskutinę žinutę į Žemę1
NASA Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ perdavė paskutinę žinutę į Žemę ir dabar raudonosios planetos paviršiuje tarnaus kaip nejudantis duomenų rinkimo įrenginys, antradienį pranešė kosmoso agentūra. ...
-
Čekijos premjeras: apie 20 šalių kartu nupirks Ukrainai 500 tūkst. sviedinių
Maždaug 20 šalių skyrė pakankamai lėšų, kad Ukrainos kariuomenei pagal Čekijos iniciatyvą būtų nupirkta 500 tūkst. sviedinių. ...
-
Ukraina: bus parduoti keli šimtai paveikslų iš Medvedčuko kolekcijos12
Nacionalinė aktyvų paieškos ir valdymo agentūra (ARMA) ruošiasi parduoti 264 paveikslus, kurie priklausė buvusiam Ukrainoje uždraustos partijos „Opozicinė platforma – už gyvybę“ lyderiui Viktorui Medvedčukui. ...
-
EK vadovė: Europa turi prabusti dėl gynybos
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pareiškė, kad Europa, susidūrusi su grėsmėmis, kurias kelia autoritarinių jėgų ašis nuo Maskvos iki Teherano, turi ryžtis kitam šuoliui į priekį ...
-
Buvusi V. Putino bendramokslė paskirta Rusijos Aukščiausiojo teismo pirmininke1
Buvusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendramokslė 70-metė Irina Podnosova buvo paskirta Rusijos Aukščiausiojo teismo pirmininke. ...