Temperatūrai pakilus iki 40 laipsnių Celsijaus, maldininkai ėjo aplink ritualinį ratą aplink Kaabą – juodą kubą, esantį Mekos didžiosios mečetės širdyje, kuri yra švenčiausia islamo vieta.

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad kiti jau atvyksta į Mekos pakraštyje esantį palapinių miestą Miną, kur jie apsistos nakvynei prieš svarbiausią hadžo dalį ketvirtadienį – maldas ant Arafato kalno, kur, kaip manoma, pranašas Mahometas pasakė savo paskutinį pamokslą.

Prieš hadžą į Saudo Arabiją atvyko apie 1,4 mln. piligrimų.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi tam lėšų.

Pareigūnai sugriežtino apsaugos nuo karščio priemones, pavyzdžiui, pasirūpindami papildomu pavėsiu, kad nepasikartotų praėjusių metų situacija, kai temperatūrai siekus 51,8 laipsnio Celsijaus mirė 1 301 žmogus.

Trečiadienį piligrimai atlieka tavafą – septynis kartus apeina aplink Kaabą, kurios kryptimi atsisukę musulmonai meldžiasi kiekvieną dieną.

Prieš atvykdami į Meką piligrimai turi pasiekti tyrumo būseną, vadinamą ihramu, kuris reikalauja specialios aprangos ir elgesio.

Vyrai vilki vientisą baltą drabužį, panašų į marškinius, kuris pabrėžia tikinčiųjų vienybę, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar tautybės.

Moterys dėvi laisvas sukneles, taip pat baltas, atidengiančias tik veidus ir rankas.

Į Miną autobusais atvykę piligrimai pradėjo plūsti jau antradienio popietę, ten juos pasitiko darbuotojai, siūlantys kavos ir datulių.

Dirbtinis intelektas

Po praėjusių metų mirtinos karščio bangos institucijos sutelkė daugiau kaip 40 vyriausybinių agentūrų ir 250 tūkst. pareigūnų, kad sustiprintų apsaugą.

Praėjusią savaitę Saudo Arabijos hadžo ir umros ministras Tawfiqas al Rabiahas naujienų agentūrai AFP teigė, kad 50 tūkst. kv. m buvo padidintos pavėsio zonos, budės tūkstančiai papildomų medikų ir bus įrengta daugiau kaip 400 vėsinimo įrenginių.

Dirbtinio intelekto (DI) technologija padės apdoroti gausius duomenis, įskaitant vaizdo įrašus, gautus iš naujos dronų flotilės, kad būtų galima geriau valdyti didžiulę minią.

Valdžia teigė, kad pernai daugiausia žmonių žuvo tarp neregistruotų piligrimų, kurie neturėjo oficialių hadžo leidimų, todėl negalėjo patekti į dalyvių atsigavimui skirtas kondicionuojamas patalpas.

Šiais metais jie ėmėsi griežtai kovoti su neregistruotais asmenimis, dažnai rengdami reidus, stebėdami dronais ir gausiai siųsdami tekstinius įspėjimus.

Leidimai atlikti hadžą šalims skiriami pagal kvotas, o asmenims – loterijos būdu.

Tačiau net ir tiems, kurie gali juos gauti, didelės išlaidos dažnai reiškia pasirinkimą vykti į hadžą be leidimo, nors pagauti asmenys rizikuoja būti sulaikyti ir deportuoti.

Didelės minios per hadžą praeityje kėlė pavojų, ypač 2015 metais, kai per vadinamąjį velnio užmėtymo akmenimis ritualą Minoje žuvo iki 2,3 tūkst. žmonių. Tai buvo daugiausiai gyvybių nusinešusi hadžo nelaimė.

Saudo Arabija kasmet uždirba milijardus dolerių iš hadžo ir mažesnių piligriminių kelionių, vadinamų umra, kurios vyksta kitais metų laikais.