Virš apdegusios katedros – ambicijų žiežirbos

Ištvermės simbolis

Balandžio 15-ąją transliuotoje kalboje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patvirtino: Paryžiaus simbolis turi būti atstatytas per penkerius metus, 2024-ųjų pavasarį, prieš pat tų metų vasarą mieste vyksiančias olimpines žaidynes.

"Mes padarysime viską, ką galime, kad laikytumėmės šio termino", – sakė politikas, iš kurio lūpų penkerių metų terminas pirmą kartą nuskambėjo tuoj po gaisro pernai balandį. Savo žinutėje tėvynainiams prezidentas dabar pavadino katedrą "mūsų tautos ištvermės simboliu".

Dievo Motinos katedra užsiliepsnojo ir buvo smarkiai apgadinta 2019-ųjų balandžio 15 d. Keturias valandas pasauliui stebint tiesioginius reportažus, liepsnos laižė pastatą, seniai tapusį ne vien architektūros paminklu ar maldos namais, bet vienu didžiausių traukos centrų, kurį per metus aplanko milijonai turistų.

Tikroji gaisro priežastis vis dar nėra aiški. Manoma, kad gaisrą galėjo sukelti ir gedimas elektros sistemoje, ir neužgesinta nuorūka. Tyčinio pastato padegimo versiją Paryžiaus prokuratūra nedelsdama atmetė.

Nesibaigiantys nesklandumai

Atkūrimo darbai nuo pat pradžių vėlavo. Pirmiausia, problemų kėlė tarša švino dulkėmis (pastato smaigalys buvo padengtas švino plokštėmis), vėliau – gruodžio audros. Galiausiai planus sujaukė COVID-19 pandemija.

Kovo mėnesį prieš prasidedant gaisrui aplink bokštą buvo pastatyti metaliniai pastoliai. Dėl gaisro dauguma 40 tūkst. pastolių metalinių elementų išsilydė, o jiems pašalinti buvo įrengtas specialus kranas. Pagal pradinį grafiką, po kelių mėnesių sienos ir skliauto (arba, tiksliau, jo likusios dalies) sutvirtinimo darbai turėjo būti baigti. Iki metų pabaigos buvo planuojama atlikti išsamią architektūros paminklo būklės analizę. Pačius atnaujinimo darbus buvo numatyta pradėti 2021 m.

Iki gaisro metinių buvo išvalyta ir išrūšiuota 200 t apdegusių sijų ir šiukšlių. Problema virtusius pastolius spėta tik sutvarkyti, kad būtų išvengta jų griūties, tačiau keliasdešimčiai darbuotojų dėl koronaviruso epidemijos teko nutraukti darbus. Tiesa, net ir karantino laikotarpiu specialistų komanda kasdien stebi pastato, jo laikančiųjų konstrukcijų, pastolių ir kitų pagalbinių įrengimų būklę.

Mes nepamirštame nieko. Nei herojiškos narsumo bangos, išgelbėjusios katedrą iš liepsnų, nei didžiulės dosnumo bangos vėlesnėmis valandomis ir dienomis.

Naujausiame kreipimęsi E.Macronas patikino, kad darbai bus atnaujinti, kai tik bus įmanoma. Jis padėkojo visiems, kurie gelbėjo Dievo Motinos katedrą ir dabar ją atstato. "Mes nepamirštame nieko. Nei herojiškos narsumo bangos, išgelbėjusios katedrą iš liepsnų, nei didžiulės dosnumo bangos vėlesnėmis valandomis ir dienomis", – kalbėjo E.Macronas.

Nors dabar laikytis katedros sustabdymo plano trukdo pandemija, ekspertai jau anksčiau abejojo, ar bus įmanoma per penkerius metus visiškai atstatyti sakralinį šedevrą. Katedrą puošusias bronzines statulas restauruojantys ekspertai kalba, kad pastato rekonstrukcija gali užtrukti 15–20 metų.

Tačiau vyriausybės įgaliotasis atsargos generolas Jeanas-Louisas Georgelinas įsitikinęs, kad 2024 m. balandžio 16 d. katedroje vėl skambės "Te Deum". Abejojantiems jis gali pasiūlyti tą patį, ką pernai lapkritį viename Parlamentinio komiteto posėdyje sakė vyriausiajam Paryžiaus katedros architektui Philippe'ui Villeneuve'ui: užsičiaupti.

Scanpix nuotr.

Sunkūs pasirinkimai

Prancūzijos publicistai sako, kad iš dalies dėl tokio J.-L.Georgelino požiūrio pritilo ir diskusijos apie tai, pagal kurį projektą katedrą reikėtų restauruoti: atkuriant XIX a. Eugène'o Viollet-le-Duc stilių ar suteikti jai XXI a. savitumo.

Meno ir architektūros istorikas, Dievo motinos katedros mylėtojų draugijos pirmininkas Jeanas-Michelis Leniaud'as turi savo atsakymą. Jis – vienas geriausių katedros ekspertų ir kultūros paveldo ekspertų.

Ekspertui artimas požiūris, kad istorinis pastatas ir eksperimentai sunkiai suderinami dalykai. Užuot ieškojus ekstravagantiškų sprendimų, anot J.-M.Leniaud'o, reikėtų išsiaiškinti, kaip panaudoti skaitmeninio amžiaus įrankius klasikinėms konstrukcijoms atkurti. Impozantiškosios apaštalų statulos esąs "tikras šedevras", jau pusantro šimtmečio neatsiejama Dievo Motinos katedros dalis. Katedrą kartu su E.Viollet-le-Ducs elementais UNESCO jas yra paskelbusi Pasaulio paveldo objektu, todėl tai esą privalu atkurti.

Atstačius katedrą, laukia naujas iššūkis. Atlaikyti 13 mln. lankytojų per metus – per didelis krūvis Dievo Motinos katedrai, sako J.-M.Leniaud'as. Dalį srauto būtų galima perkelti į greta esantį "Hôtel-Dieu" kompleksą. Pagrindinis šios nuo viduramžių egzistuojančios seniausios pasaulyje iki šiol veikiančios ligoninės korpusas, pastatytas XIX a. pabaigoje, yra visai netoli katedros. Paryžiaus ligoninės administracija seniai svarstė planus atsikratyti dalies istorinių patalpų, tačiau užuot čia įkūrus muziejų, pasirinktas komercinis projektas.

Ne vien valstybės reikalas

Atkūrimo darbams reikia ne tik laiko, bet ir pinigų. Prancūzų architekto Jeano-Michelio Wilmotte'o skaičiavimu, sugadintosios pastato dalies remontas kainuos maždaug vieną milijardą eurų.

Tuoj po gaisro vienas po kito pasipylė turtingiausių Prancūzijos žmonių ir kompanijų pažadai aukoti katedros atstatymui įspūdingas sumas. Turtingiausias šalies žmogus Bernardas Arnault pažadėjo 200 mln., Prancūzijos naftos kompanija "Total" – 100 mln. eurų, tiek pat – milijardierius François-Henri's Pinault ir t.t.

Kol šie žodžiai įgavo materialią išraišką, praėjo ne vienas mėnuo. Liepą katedros atstatymo fonde buvo tik 80 mln. eurų, tačiau, vietos žiniasklaidos teigimu, gaisro metinių išvakarėse katedrai jau buvo paaukota apie 850 mln. eurų.

Atstatymo rėmėjų sąraše – dešimtys tūkstančių pavienių geradarių, dešimtys municipalitetų. Nuošalyje neliko ir užsienio valstybės bei kompanijos, skyrusios įspūdingas sumas, pasiūliusios suteikti aukščiausio kvalifikacijos specialistų pagalbą bei reikalingų išskirtinių medžiagų.