Rusijos prezidento Vladimiro Putino populiarumas auga kaip ant mielių. Bet štai jo kolega iš Jungtinių Valstijų Barackas Obama tuo negalėtų pasigirti. Amerikos vadovo užsienio politiką neigiamai vertina vis daugiau amerikiečių.

Neregėtas šuolis

Pasak Rusijos sociologų, kurie neseniai atliko apklausą siekdami įvertinti, kokį poveikį Rusijos veiksmai Ukrainoje turėjo V.Putino populiarumui, Kremliaus šeimininko reitingai kopia į neregėtas aukštumas.

Gegužę 73 proc. rusų tvirtino, kad jie balsuotų už V.Putiną, jei jis šiuo metu siektų būti perrinktas naujai kadencijai. Balandį tokią nuomonę išreiškė apie 62 proc. Rusijos gyventojų.

Dar visai neseniai, 2012 m. pradžioje, palaikančiųjų V.Putiną buvo vos 40 proc. 39 proc. tada sakė, kad už V.Putiną nebalsuotų. Šiandien vos 13 proc. Rusijos gyventojų sako, kad jie nebalsuotų už dabartinį Kremliaus šeimininką.

Rusijos sociologas Valerijus Fedorovas iš Visos Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro pažymėjo, kad V.Putino populiarumo augimas neabejotinai susijęs su įvykiais kaimyninėje Ukrainoje.

Pasak jo, Krymo pusiasalio prijungimas prie Rusijos laikomas vienu didžiausių V.Putino karjeros iššūkių. Taigi net neįmanoma palyginti ankstesnių apklausų rezultatų su po Krymo aneksijos atliktų apklausų rezultatais.

"Putinas perrašo istoriją. Dėl šios priežasties daugelis nusivylimų, kurie lydėjo jo karjerą, paprasčiausiai pasimiršo", – dėstė sociologas.

Jo teigimu, Rusijos gyventojų akyse Krymas – Rusijos žemė, o V.Putinas paprasčiausiai ištaisė istorinę klaidą.

(Ne)amžina meilė?

Daugelis rusų mano, kad V.Putino, kaip politiko, ateitis – šviesi.

"Rusijos politinė scena šiuo metu turi vieną polių – V.Putiną. Nėra nieko, kas būtų panašu į antiputinišką dalyką", – aiškino Tarptautinio politinės analizės instituto vadovas Jevgenijus Minčenka.

Tiesa, ekspertas pripažino, kad Rusijos vadovo įvaizdis visuomenėje dabar gan smarkiai priklauso nuo jo užsienio politikos. Todėl, pasak J.Minčenkos, jei V.Putinas dels tiesiogiai įsikišti į įvykius Rytų Ukrainoje, o ten toliau liesis kraujas, tai gali vėl sumažinti jo populiarumą.

Kita vertus, karinė operacija rytinėje kaimyninės šalies teritorijoje, jei tokia įvyktų, turėtų būti palyginti trumpa ir garantuotai pergalinga.

Priešingu atveju V.Putino populiarumas vėlgi gali smukti, kaip nutiko Borisui Jelcinui per pirmąjį Čečėnijos karą.

Borisas Makarenka, Politinių technologijų tyrimų centro vadovas, prognozavo, kad V.Putinas gali sugebėti išlaikyti dabartinį populiarumą gan ilgai.

Šiuo metu, pasak eksperto, daugelis rusų pripažįsta V.Putiną kaip geriausią šalies vadovą esant dabartinėms sąlygoms.

Vis dėlto B.Makarenka sako, kad visuomenės nuomonė dažnai linkusi kisti. Tai nutinka tuomet, kai žmonės iki galo įvertina visus veiksmus ir jų padarinius.

"Anksčiau ar vėliau žmonės iki galo įvertins V.Putino veiksmus, tiesa, sunkoka pasakyti, kada?" – aiškino ekspertas.

"Svarbu pažymėti tai, kad Rusijoje buvo organizuota didžiulė antiukrainietiška kampanija. Valdžia Rusijoje dažnai kartojo žodžius apie karą, karinius veiksmus. Kalbėjo apie kovą su fašizmu ir tai padėjo konsoliduoti visuomenę", – komentavo sociologas iš Levados centro Levas Gudkovas.

Paskutinį kartą V.Putino populiarumas panašias aukštumas buvo pasiekęs 2008 m., po trumpo Rusijos karo su kaimynine Gruzija. Tuomet jis pasiekė 80 proc. ribą.

Sociologai sako, kad po kiekvienos karinės Rusijos pergalės užsienyje V.Putino populiarumas išauga.

"Kiekvienas populiarumo šuolis būna susijęs su karo veiksmais, karinga retorika, taip pat patriotizmo banga, – sakė ekspertas. – Jei pažvelgtume į istoriją, pirma tokia populiarumo banga buvo vykstant antrajam Čečėnijos karui, dabar – kai karo veiksmai vyksta Ukrainoje."

Prieš šešerius metus daugelis rusų tvirtino, kad Rusijos vaidmuo pasauliniuose procesuose menkas.

Tokios nuomonės laikėsi maždaug 42 proc. apklaustųjų. Šių metų balandį manančiųjų, kad Rusija – svarbi tarptautinės erdvės žaidėja, buvo 82 proc. Ketvirtadalis tvirtino, kad Rusija daro "didelę įtaką" procesams pasaulyje, o likusieji teigė, jog ji – "pakankamai įtakinga".

Pasak sociologų, net Sočio olimpinės žaidynės, kainavusios Rusijai įspūdingus 51 mlrd. dolerių, V.Putino populiarumo reitingus išaugino vos 3–4 proc.

"Vedomosti" žurnalistas Maksimas Trudoljubovas pastebėjo, kad "V.Putinas turi labai gerą uoslę išnaudoti įvairias situacijas sau parankia linkme".

Tiesa, ir šis ekspertas pripažino, kad rytinėje Ukrainos dalyje V.Putinas "žaidžia su ugnimi".

"Problema, kad procesas tampa nekontroliuojamas. Niekas negali būti 100 proc. tikras, kad situaciją rytinėje Ukrainos dalyje galima bus suvaldyti davus nurodymą. Tai, žinoma, buvo efektyvu, tačiau rizikinga", – komentavo M.Trudoljubovas.

Kritikos strėlės B.Obamai

Ne taip gerai sekasi V.Putino kolegai iš Jungtinių Valstijų B.Obamai. Paskutinės apklausos rodo, kad vis daugiau amerikiečių neigiamai vertina Baltųjų rūmų šeimininko užsienio politiką.
Skeptikų yra tiek demokratų, tiek respublikonų gretose.

"New York Times" ir "CBS News" apklausoje daugelis amerikiečių palaikė B.Obamos sprendimą pasiųsti karinius ekspertus padėti spręsti krizę Irake. Vis dėlto net 58 proc. amerikiečių mano, kad apskritai B.Obamos užsienio politika – klaidinga.

Praėjusį mėnesį taip manančių JAV gyventojų buvo 48 proc. Tai – didžiausias neigiamai vertinančių JAV užsienio politiką gyventojų skaičius nuo pat 2009 m., kai B.Obama tapo JAV prezidentu.

Net trečdalis demokratų, kurių partijos narys yra B.Obama, mano, kad užsienio politika – neefektyvi.

52 proc. amerikiečių mano, kad B.Obama neteisingai reaguoja į situaciją Irake ir tik 37 proc. galvoja, kad dabartinio šalies vadovo administracija veikia teisingai.

"Aš balsavau už jį, nes jis pasakė: "Duokite man dar ketverius metus ir aš viską sutvarkysiu." Tačiau B.Obama nieko nesutvarkė, – piktinosi 34 metų Michelle Roberts, demokratė iš Masačusetso valstijos. – Aš suprantu, kad jis nori nugalėti terorizmą, tačiau siųskite robotus ir nepilotuojamus lėktuvus, o ne mūsų karius. Mūsų moterys ir vyrai juk žūsta..."

Apklausos rodo, kad B.Obama praranda populiarumą tiek tarp respublikonų, tiek demokratų.

Pasak politikos ekspertų, tai gali apsunkinti administracijos veiksmus. B.Obamai šalies vadovo poste liko išbūti dvejus su puse metų.

Šiuo metu B.Obamą iš viso palaiko 40 proc. amerikiečių. Tačiau 54 proc. JAV gyventojų mano, kad kai kurie administracijos sprendimai – prasti. Gegužės mėnesį neigiamai vertinančiųjų B.Obamos darbą buvo 6 proc. mažiau.

Vis dėlto, kalbant apie krizę Irake, 51 proc. respublikonų, demokratų ir nepriklausančiųjų partijoms pasisako už B.Obamos sprendimą pasiųsti į Iraką karinius  ekspertus. Tačiau 56 proc. amerikiečių norėtų, kad JAV apsiribotų Irake tik nepilotuojamų lėktuvų misijomis.

Turėtų prisiimti atsakomybę?

B.Obama 2009 m. paskelbė, kad iki 2011 m. Amerika išves savo karines pajėgas iš Irako. Daugelis amerikiečių džiaugsmingai sutiko žinią, kad baigsis 2003 m. prasidėjusi prieštaringai vertinama Irako okupacija.

Šiuo metu skeptikų vis daugiau.

"Mes taip ir nebaigėme darbo Vietname, nebaigėme darbo Irake po pirmosios invazijos, o ir po antrosios. Labai neigiamai vertinu George‘ą W. Bushą, kuris ėmėsi kariauti Irake. Dabar bijau, kad viskas kartojasi", – kalbėjo 62 metų demokratas Philas Clarkas.

Trys ketvirtadaliai amerikiečių iki šiol mano, kad Irako karas nepateisino jokių jų lūkesčių. Todėl B.Obamos pareiškimas, kad JAV nesiųs karinių pajėgų į Iraką, atspindi daugelio amerikiečių nuomonę.

Kita vertus, net 42 proc. JAV gyventojų mano, kad Amerika turėtų prisiimti atsakomybę už dabartinę situaciją Irake, nors nėra bendros nuomonės, kokių realiai veiksmų  B.Obamos administracija turėtų imtis.

Respublikonai mano, kad reikėtų agresyvesnių veiksmų. 70 proc. respublikonų tvirtina, kad Amerika turėtų panaudoti Irake nepilotuojamus lėktuvus, tačiau tokios nuomonės laikosi vos 55 proc. demokratų.
Demokratai mano, kad B.Obamos dėmesys Irako krizei – tinkamas, tačiau respublikonų dauguma tvirtina, jog B.Obama nedaro visko, kad pagelbėtų Irakui sustabdyti islamistų siautėjimą.
"Manau, kad JAV kariuomenės daliniai neturėtų visiškai pasitraukti iš Irako, – išsakė savo nuomonę 62 metų respublikonas Gregory M.Tayloras. – Irako vyriausybė neturi jokios normalios struktūros, ji visiškai griūva. Jei mūsų patarėjai ten bus, mes bent jau galėsime paveikti įvykius."

Nikki Bahls, 41 metų demokratė iš Ajovos valstijos, nesutiko su tokia nuomone. Pasak jos, JAV neturėtų kaišioti savo nosies ten, kur nereikia.

"Mes negalime nieko pakeisti. Aš tik turėjau viltį. Aš turėjau viltį, kai balsavau už Obamą, tačiau viskas šiuo metu pasikeitė", – sakė moteris.

V.Putino populiarumo reitingas: tai aukštyn, tai žemyn

V.Putino 15 metų valdymo laikotarpį, pasak sociologų, galima dalyti į tris dalis:

• Pirmasis (augimo) laikotarpis – nuo 1999 iki 2008 m. su pertrauka 2004 m. V.Putino populiarumas Rusijoje pirmąsyk smarkiai išaugo po 1999 m. sprogimų Maskvos daugiabučiuose, kurių organizavimu buvo apkaltinti čečėnų separatistai. Sprogimai buvo pretekstas V.Putinui imtis karinių veiksmų Čečėnijoje. Tada V.Putino populiarumas nuo 31 proc. šoktelėjo iki 81 proc. Toks pat populiarumo šuolis buvo fiksuojamas 2008 m., kai Rusija įsitraukė į kelių dienų karinius veiksmus prieš Gruziją. Tų metų rugsėjo mėnesį V.Putiną palaikė net 88 proc. Rusijos gyventojų.

• Antrasis (smukimo) laikotarpis – nuo 2008 iki 2011 m. laikotarpis. Šiuo metu V.Putinas prarado apie trečdalį savo šalininkų. 2011 m. gruodį V.Putino reitingas buvo pats žemiausias per visą valdymo laikotarpį.

• Trečiasis (stabilumo ir augimo laikotarpis) – nuo 2011 iki 2014 m. Šiuo laikotarpiu V.Putino populiarumo reitingas išliko stabilus – maždaug 65 proc. Įvykiai Ukrainoje vėl padidino Rusijos lyderio šalininkų gretas. 2014 m. sausio mėnesį palaikančiųjų V.Putiną Rusijoje buvo 65 proc., balandžio–gegužės mėnesį – 82 proc. V.Putino populiarumo reitingas pašoko po Sočio žiemos olimpinių žaidynių. Pasak sociologų, augimas buvo maždaug 3–4 proc. Krymo aneksija ir Rusijos laikysena Ukrainos atžvilgiu V.Putinui davė dar 11 proc.

Kodėl Rusijos gyventojai palaiko Krymo aneksiją?

Krymo aneksija, pasak analitikų, padidino V.Putino populiarumą dėl dviejų priežasčių: pirma – karinio konflikto galimybė visuomet skatina žmones susitelkti ir pasitikėti valdžia ir jos sprendimais. Antra, Krymas daugelio Rusijos gyventojų akimis buvo ne aneksuotas, o sugrąžintas. Rusijoje Krymo prijungimas suvokiamas kaip istorinės klaidos ištaisymas ir didžiosios Rusijos galios pasaulyje įtvirtinimas. Daugeliui rusų nuo pat SSRS žlugimo Krymas – ne Ukrainos, o Rusijos teritorija, per nesusipratimą perleista valdyti Ukrainai.