Vengrija neteko teisės į 1 mlrd. eurų ES lėšų

Tai pirmas kartas, kai blokas ėmėsi tokių priemonių.

2022 metais Briuselis pradėjo taikyti sąlygiškumo mechanizmą Vengrijos atžvilgiu, siekdamas blokuoti išmokas dėl įtariamų pažeidimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, taip pat dėl kontrolės ir skaidrumo trūkumo.

Budapeštas ėmėsi reformų, kurios leido atblokuoti kai kurias lėšas, tačiau iš viso įšaldyta yra 19 mlrd. eurų.

Pagal ES sąlygiškumo reglamente nustatytus terminus „pirmoji sustabdytų įsipareigojimų dalis“, kuri sudarė 1,04 mlrd. eurų, baigėsi 2024-ųjų pabaigoje, o sustabdymas nebuvo atšauktas, vėlų antradienį pranešė Europos Komisija (EK).

Tai reiškia, kad Vengrija prarado šį finansavimą.

2010 metais į valdžią sugrįžęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sustiprino savo valdžią ir leido kai kuriems savo sąjungininkams įspūdingai praturtėti.

EK vertinime, paskelbtame liepą, teigiama, kad Vengrija gerokai prasilenkia su ES demokratijos standartais, ypač kovos su korupcija, kyšininkavimu, politinio finansavimo, interesų konfliktų ir žiniasklaidos nepriklausomumo srityse.

Mes grąžinsime namo milijardus, kuriuos Europos Sąjunga mums skolinga.

V. Orbanas pažadėjo kovoti, kad apsaugotų „mūsų pinigus“.

„Jie nuolat bando atimti vengrų pinigus įvairiomis priemonėmis ir įvairiais būdais“, – gruodį sakė jis,  grasindamas vetuoti kitą ES biudžetą, jei Briuselis neatlaisvins šiuo metu Vengrijai blokuojamų lėšų.

V. Orbanui patiriant spaudimą dėl ekonomikos nuosmukio, jo naujasis politinis varžovas Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) trečiadienį paragino surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, kelioms apklausoms parodžius, kad jo partija pirmauja. Šiuo metu rinkimai numatyti 2026 metų pavasarį.

„Laikas bėga. Paankstinkime rinkimų datą, kad šalis be reikalo neprarastų dar vienų metų“, – savo naujametiniame sveikinime sakė jis.

„Mes grąžinsime namo milijardus, kuriuos Europos Sąjunga mums skolinga“, – pažymėjo jis.

Nuo 2018 metų rugsėjo Vengrijai taip pat taikoma 7 straipsnio procedūra, pagal kurią valstybėms narėms taikomos sankcijos už „rimtus teisinės valstybės principo pažeidimus“ ir kuri gali baigtis tuo, kad Budapeštui bus atimta teisė balsuoti ES klausimais.