Venesuela ir Nikaragva pasiūlė prieglobstį paslapčių viešintojui

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) penktadienį pasisiūlė suteikti prieglobstį JAV žvalgybos paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui (Edvardui Snoudenui), suteikdamas galimą pasitraukimo kryptį bėgliui, kurio nutekinta informacija sukrėtė Amerikos vyriausybę ir saugumo tarnybas.

Kiek anksčiau Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega taip pat suteikė 30-mečiui IT ekspertui vilties, sakydamas, jog „jeigu aplinkybės leis“, jo vyriausybė bus linkusi suteikti prieglobstį E.Snowdenui, kuris tebėra įstrigęs viename Maskvos oro uoste nuo birželio 23 dienos.

Tačiau kol kas lieka labai neaišku, kaip E.Snowdenas, kurio paso galiojimą Vašingtonas panaikino, galėtų išvykti į kurią nors iš tų šalių, kad pasinaudotų jų pasiūlymais.

E.Snowdenas siekia išvengti kaltinimų dėl šnipinėjimo, kai atskleidė detalių apie didžiulio masto JAV žvalgybos vykdomą sekimo programą, pagal kurią renkami duomenys apie pokalbius telefonu ir privačių asmenų veiklą internete.

Jis pasiprašė politinio prieglobsčio 27 valstybėse, tačiau kelios Europos šalys atmetė jo prašymus anksčiau šią savaitę kartu su Indija ir Brazilija. Tačiau kairiųjų pažiūrų Lotynų Amerikos lyderiai išsakė palaikymą bėgliui amerikiečiui.

„Būdamas Venesuelos Bolivaro Respublikos vadovas, nusprendžiau pasiūlyti humanitarinį prieglobstį jaunajam Snowdenui ... kad apsaugočiau šį jaunuolį nuo persekiojimo, pradėto galingiausios pasaulyje imperijos“, - N.Maduro pareiškė viename renginyje, minint šalies nepriklausomybės dieną.

„Skelbiu draugiškoms pasaulio vyriausybėms, kad nusprendžiau pasiūlyti šią tarptautinę žmogaus teisę apsaugoti šį jaunuolį“, - pridūrė N.Maduro, kuris anksčiau užsiminė, jog svarstys galimybę suteikti prieglobstį E.Snowdenui.

Tačiau Venesuelos URM sakė naujienų agentūrai AFP, kad vyriausybė dar nėra gavusi prašymo suteikti prieglobstį.

D.Ortega, taip pat kalbėdamas per vieną viešą renginį, sakė, kad jo vyriausybė gavo prašymą suteikti prieglobstį savo ambasadoje Maskvoje.

„Atvirai ir pagarbiai vertiname teisę gauti prieglobstį, ir aišku, jog jeigu aplinkybės leis, mielai priimsime Snowdeną ir suteiksime jam prieglobstį čia, Nikaragvoje“, - pažymėjo kairiųjų pažiūrų lyderis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pikasas

Pikasas portretas
Ar teisingai pasielgė Snowdenas? (K.Braziulis, Alfa.lt) KOMENTARAS Autoriaus Kastyčio Braziulio požiūris yra keistai selektyvus. Dabartiniame globaliniame informatikos pasaulyje į visus žmonijos gyvenimo ir vystymosi procesus verta pažvelgti plačiau ir giliau, negu buvo priimta praėjusio tūkstantmečio pabaigoje. K.Braziulis aiškina: "1.Jeigu atstovavo JAV valdžios interesams, tai E. Snowdenas pasielgė netinkamai ir nusikalstamai.Jis yra išdavikas ir turi būti nubaustas. 2.Jeigu atstovavo JAV visuomenės interesams ir žmonių teisėms bei laisvėms, tai E. Snowdenas pasielgė teisingai. Jis yra didvyris." Toks bandymas atskirti valstybės valdžios interesus nuo visuomenės interesų yra ganėtinai populistiškai naivus kol kas valstybiškai pasiskirstytoje geopolitinėje pasaulinėje erdvėje. Bandymai supriešinti valstybės valdžią su visuomene labiausiai gajūs postkomunistinėje erdvėje. Ir tai dar ne viskas. Net ir buvusiam VSD darbuotojui verta suvokti ir apie "žmonijos blogio ašį" ir apie pasaulinį karą su terorizmu. Jei pažvelgti į tai atviromis akimis, tai nesunku bus atsirinkti kas kieno pusėje yra ir kas prie ko prisideda. Manau, kad JAV yra kovos prieš terorizmą aiškus lyderis. Šiai galingai šaliai tenka didžiulė atsakomybė stabdant terorizmo ir "blogio ašies" grėsmę. Sakyčiau, kad kitos demokratinės šalys dažnai nenori pakankamai išlaidauti tokiai kovai, manydamos, kad viską turi padaryti beveik vien tik Jungtinės Valstijos. Taip, karine prasme tai galinga atsvara terorizmo, bolševizmo ir neokomunizmo plėtrai , tačiau priemonės tokiai kovai yra labai sudėtingos ir gan brangios .Manau, kad tik bendromis demokratinių šalių pastangomis galima įveikti tokį "daugiagalvį slibiną". Gerokai santūriau vertinčiau individualių politinių pažiūrų šnipinėjimą. Tarp politinių partnerių tokio apskritai neturėtų būti, jei nepastebima konkrečių politikų slaptų ryšių su nusikalstamomis terorizmu, slapta ginklų prekyba ar pan. susijusiomis struktūromis. Politikų ir tokių grupuočių tarpusavio bendradarbiavimo galimybės negalima visiškai atmesti. Tokių faktų pasitaiko ir apie juos kartais sužinoma. Jei ES šalys būtų aktyvesnės kovoje su terorizmo grėsme, bei fašizmo ir komunizmo reliktais, tai ir JAV gal nereiktų ieškoti slaptų židinių Europoje ar kitur. Tada būtų galima susikoncentruoti vidinėms paieškoms šalyje. Kol kas yra kiek kitaip. Klausimas tik vienas. Ar pakankamai diskretiškai JAV slaptosios tarnybos elgėsi savo politinių partnerių terpėje? Ar nebuvo tame peržengtos etinės ribos? Šiuo klausimu gali būti įvairių nuomonių. Svarbus atraminis taškas atsakymui gali būti kitas klausimas. Ar pasaulis taptų saugesnis, jei būtų prarasta galimybė kompiuterių amžiuje pasinaudoti slapto sekimo priemonėmis? Jos negali tiesiogiai pakenkti tiems, kurie nepažeidžia įstatymų. O jei kažkas planuoja bandyti patenkinti savo siekius teroro ir smurto aktais, tai tokius židinius verta ieškoti ir nustatyti visomis įmanomomis priemonėmis. Manau, kad demokratinės šalys turi surasti sutartinių būdų, kaip dalintis tokia pavojinga visuomenei informacija ir tada tarpusavio įtarimai išblės savaime. Šio rašinio autorius savo kūrinį galėtų pasiūlyti Rytų informacinei erdvei, jei ji pati jo dar nenusikopijavo. Rytų imperijai K.Braziulio požiūris labai tiktų. Kaip tiktų Venesuelos, Nikaragvos, Baltarusijos ar Š.Korėjos režimams.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių