- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Varšuvoje apie 4 000 Lenkijos anglių kasyklų ir energetikos sektoriaus darbuotojų trečiadienį protestavo prieš vyriausybės planus laipsniškai atsisakyt anglių kasybos ir vartojimo, taip pat prieš Europos Sąjungos teismo nurodymą nedelsiant uždaryti vieną kasyklą.
Demonstraciją, per kurią buvo nešami plakatai ir pučiami trimitai, organizavusios profesinės sąjungos teigė, kad Europos užmojis atsisakyti akmens anglių – Lenkijoje gausių, bet taršių energijos išteklių – ir pereiti prie atsinaujinančių šaltinių energetikos šaliai kainuos šimtus tūkstančių darbo vietų.
Protestuotojai taip pat aiškino, kad šie planai sukels pavojų Lenkijos energetikos saugumui ir padarys didelę Vidurio Europos valstybę smarkiai priklausomą nuo kuro ir energijos importo iš Vokietijos ir Rusijos.
„Mums kyla grėsmė netekti energetinės nepriklausomybės, jeigu uždarysime savo kasyklas, jėgaines ir būsime priversti importuoti energiją“, – sakė energetikos įmonės ENEA, įsikūrusios Gožuvo mieste, profesinės sąjungos „Solidarumas“ skyriaus vadovas Krzysztofas Gonerskis (Kšyštofas Gonerskis).
„Bus panaikinta dešimtys tūkstančių gerų darbo vietų. Mes prieš tai protestuojame“, – naujienų agentūrai AP sakė jis.
Pasak K. Gonerskio, savų vėjo ir saulės energijos išteklių Lenkijai nepakaks kompensuoti anglimis kūrenamoms šiluminėms elektrinėms, todėl vienintelė įgyvendinama išeitis būtų plėtoti branduolinę energetiką.
„Tačiau Vokietija jau sako neleisianti statyti atominės elektrinės netoli jos sienų, todėl turėsime importuoti brangią energiją iš Vokietijos, Prancūzijos“, – aiškino profsąjungos veikėjas.
K. Gonerskis pareiškė, kad ES valdo „ekoteroristai“, nesuvokiantys tikrosios padėties.
Demonstrantai perdavė peticijas Europos Komisijos atstovybei Varšuvoje ir kelioms ministerijoms, bet jie nebuvo įleisti į premjero kanceliariją, todėl peticiją pakabino ant durų.
Protestuotojai kaltina dešiniąją vyriausybę nusileidus ES reikalavimams ir sutikus, kad kasyklos būtų visiškai uždarytos iki 2049 metų. Energetikos ekspertų nuomone, tai įvyks daug greičiau, nes Lenkijos anglių kasyklos gilėja, jas tampa brangiau eksploatuoti, todėl ši veikla tampa neperspektyvi. Kai kurie vartotojai jau importuoja pigesnes anglis, pavyzdžiui, iš Rusijos.
Trečiadienio protestą paskatino praeitą mėnesį paskelbtas ES aukščiausios instancijos teismo sprendimas, kad Lenkija privalo nedelsdama uždaryti Turuvo rusvųjų anglių kasyklą, iš kurioje išgaunamų anglių pagaminama 7 proc. visos Lenkijoje pagaminamos elektros energijos. Ši nutartis buvo paskelbta išnagrinėjus kaimyninės Čekijos pateiktą skundą, kuriame sakoma, kad kasykla eikvoja Čekijos požeminius vandenis ir daro įtaką vietos gyventojų gerovei.
Lenkija nesustabdė darbo Turuvo kasykloje, priklausančioje valstybinei įmonei PGE. Varšuva argumentuoja, kad toks žingsnis sutrikdytų elektros tiekimą daugiau kaip 2 mln. namų ūkių, priverstų atleisti tūkstančius darbuotojų ir neigiamai paveiktų Europos energetikos tinklų stabilumą. Vyriausybė aiškino, kad teismui nebuvo pateikta išsami informacija apie padėtį ir kad paskelbtam laikinam sprendimui įgyvendinti reikėtų daug mėnesių.
Varšuva taip pat intensyviai derasi su Praha, kad šis ginčas būtų išspręstas ne teisme.
„Negaliu įsivaizduoti, kad Turuvas bus uždarytas – jis pernelyg svarbus Lenkijos tinklui“, – sakė K. Gonerskis ir atkreipė dėmesį, kad tame pačiame regione veikia kelios Čekijos ir Vokietijos lignito kasyklos.
Antradienį Lenkijos centrinės Lodzės vaivadijos valdžia ir PGE paskelbė, kad didžiausia Europoje rusvosiomis anglimis kūrenama Belchatuvo elektrinė bus palaipsniui uždaryta 2030–2036 metais, o jai kurą tiekianti kasykla užsidarys 2038 metais.
Šį pranešimą sveikino aplinkosaugos grupės. Lodzės vaivadija taip pat sulauks paramos iš ES fondų regionams, kurie bus labiausiai paveikti anglių kasybos atsisakymo.
Belchatuvo kasykla ir šalia jos veikianti 11 blokų elektrinė yra didžiausi regiono darbdaviai – abiejuose kompleksuose dirba apie 10 tūkst. žmonių
Anksčiau beveik vien tik anglių energiją vartojusi Lenkija dabar imasi plėtoti atsinaujinančių šaltinių energetiką.
Šiuo metu maždaug 65 proc. Lenkijos energetikos šaltinių sudaro anglys, iš jų 17 proc. – lignitas. Maždaug 25 proc. šalies energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Lenkija taip pat planuoja pasistatyti atominę jėgainę, kuri turėtų pradėti veikti apie 2035 metais, bet iki šiol nepriimta svarbių sprendimų šiuo klausimų, pavyzdžiui, kokia technologija bus naudojama, kas taps projekto partneriais ir kaip jis bus finansuojamas.
Tačiau Lenkija visuomet derėjosi, kad galėtų pati nustatyti, kokiomis sąlygomis liausis vartojusi anglis ir per kiek laiko bus atliktas šis perėjimas. ES ir aplinkosaugininkų grupės sako, kad pokyčiai šalyje vyksta per lėtai ir kad Varšuvos planai nepakankamai ambicingi, siekiant įgyvendinti Bendrijos planus dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europos Komisija parduoda 23 savo pastatus Briuselyje2
Europos Komisija pirmadienį pranešė, kad siekdama ketvirtadaliu sumažinti bendrą biurų plotą, parduos kai kuriuos savo pastatus. ...
-
Serbijos vyriausybėje dirbs sankcionuotas buvęs žvalgybos vadovas, palankus Rusijai
Naujojoje Serbijos vyriausybėje dirbs buvęs žvalgybos vadovas, kuris palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir kuriam Jungtinės Valstijos yra įvedusios sankcijas, antradienį pareiškė paskirtasis ministras pirmininkas. ...
-
Prancūzija nurodė įmonėms teikti pirmenybę oro gynybos raketų užsakymams1
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) pareiškė, kad Prancūzija nurodė įmonėms, dalyvaujančioms oro gynybos raketų „Aster“ gamyboje, teikti pirmenybę šioms sutartims. ...
-
JT remiamas teismas išdavė arešto orderį buvusiam CAR vadovui2
Jungtinių Tautų remiamas teismas antradienį paskelbė, kad išdavė buvusio Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) prezidento Francois Bozize'o (Fransua Bozizo) arešto orderį dėl galimų nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos 2009–...
-
A. Blinkenas reikalauja, kad „Hamas“ daugiau nevilkintų paliaubų susitarimo3
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį pareikalavo, kad „Hamas“ priimtų pasiūlymą dėl paliaubų Gazos Ruože ir Izraelio įkaitų paleidimo, islamistų kovotojų grupuotei rengiant atsaką. ...
-
Maskvoje vyras kaltinamas „diskreditavęs“ kariuomenę dėl savo mėlynų ir geltonų plaukų
Teisių gynimo grupės antradienį nurodė, kad į vieną Maskvos policijos nuovadą dėl užpuolimo atvykęs vyras buvo apkaltintas „diskreditavęs“ Rusijos kariuomenę, nes jo plaukai buvo nudažyti mėlynai ir geltonai – Ukrainos vėliavos...
-
A. Blinkenas atvyko į Izraelį1
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas antradienį atvyko į Izraelį, kad paragintų Gazos Ruože paskelbti labai laukiamas paliaubas tarp Izraelio pajėgų ir „Hamas“ smogikų. ...
-
Izraelis planuoja visiškai atsisakyti „Patriot“ oro gynybos sistemų2
Izraelio karinės oro pajėgos ketina atsisakyti pasenusių „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemų. ...
-
Ministras: Lenkija neapsaugos karinės tarnybos vengiančių ukrainiečių1
Lenkija savo žemėje „negins“ šaukimo į kariuomenę vengiančių ukrainiečių, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, Varšuvai raginant, kad Europos Sąjungą (ES) imtųsi veiksmų šiuo klausimu. ...
-
JT vadovas: Izraelio įsiveržimas į Rafą būtų „nepakeliama eskalacija“
Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas antradienį paragino Izraelį nesiveržti į Gazos Ruožo pietuose esantį Rafos miestą. ...