Santykiai tarp Vokietijos ir Lenkijos pastebimai atšalo  

Vokietijos, kai kurių kitų Vakarų šalių nuolaidžiavimas Rusijai - svarbi priežastis, dėl kurios smarkiai atšalo santykiai tarp Varšuvos ir Berlyno. Jie pastebimai pablogėjo dėl karo Irake. Tuo pat metu Lenkija reiškė vis didesnes simpatijas Jungtinėms Valstijoms.  

Veimaro trikampis  

Po to, kai gruodį sužlugo Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas, Europos integracijos klausimai itin aktualūs tapo vadinamojo Veimaro trikampio šalims - Vokietijai, Prancūzijai ir Lenkijai, savo komentare pažymėjo “Vokiečių bangos” apžvalgininkė Barbara Kiolen.

Šios trys valstybės nuo 1991 metų rengia nuolatines vyriausybių atstovų konsultacijas, kuriomis siekiama plėtoti bendradarbiavimą. Bet reikalai susikomplikavo, kai Lenkija kartu su Ispanija pasipriešino naujosios ES Konstitucijos projektui, kuriam pritarė tiek Vokietija su Prancūzija, tiek dauguma bloko narių.

Sužlugus ES aukščiausiojo lygio susitikimui, Vokietijos žiniasklaida vos ne vienbalsiai apkaltino Lenkiją ramybės drumstimu ir nežabotu apetitu. Tuo pat metu Lenkijoje sustiprėjo nepasitikėjimas Vokietijos ir Prancūzijos tandemu, konstatavo B.Kiolen.  

“Geri” ir “blogi” europiečiai 

Viskas prasidėjo nuo karo Irake, kai Vokietijos vyriausybė, anot “Vokiečių bangos” apžvalgininkės, “nepakankamai taktiškai” reagavo į istoriškai motyvuotus Lenkijos būgštavimus, itin sustiprėjusius, kai susiformavo Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos ašis.

Praėjusią vasarą Lenkijos ir Vokietijos santykius smarkiai sukomplikavo ginčas dėl “Perkeltųjų asmenų centro”, kurį įsteigti paragino vokiečiai, iš Rytų Europos išvyti po 1945 metų. Centro steigimui Varšuva kategoriškai pasipriešino.

Ir pagaliau gruodį iš dalies dėl Lenkijos kaltės sužlugo ES viršūnių konferencija. Kaltinimus nacionalizmu lenkai atmeta, nes jie mato, kaip “Europos taisykles” pažeidinėja Vokietija ir Prancūzija, pažymėjo britų BBC.

“Kodėl gero elgesio požymiu laikoma, kai Vokietijos ir Prancūzijos politikai gina savo šalies interesus, neretai be jokių kompromisų ir net brutaliai, bet kai tai pamėgina daryti lenkai, jie kaltinami tuo, jog pažeidė ES taisykles”, - buvusį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Janošą Raiterį citavo “Vokiečių banga”.  

Konkurentė iš Rytų  

Vokietija ir Lenkija dvišaliuose santykiuose pasiekė pastebimų laimėjimų. Berlyno pastangų dėka Lenkija buvo priimta į NATO, tuoj taps ES nare. Bet, pasiekus šiuos tikslus, Varšuvos ir Berlyno santykiai pastebimai atvėso.

Daug kas Varšuvoje mano, kad Lenkijos ateitis tiesiogiai susijusi su Vokietija ir Prancūzija. Tuo pat metu šių dviejų šalių įtakos didėjimas ES kelia lenkų būgštavimus. Priežasčių - ne viena.

Kaip svarbiausią jų lenkų politikai nurodo nuolaidžiavimą Rusijai. Šumano fondo skyriaus vadovė Roza Tun “Vokiečių bangai” sakė, kad “Varšuvą dirgina Paryžiaus ir Berlyno flirtas su Maskva, apeinant lenkus”. Į tokią situaciją lenkai reaguoja labai skausmingai.

Komentuodama aštrią Vokietijos ir Prancūzijos kritiką Lenkijos atžvilgiu dėl jos aktyvaus dalyvavimo Irako kare, R.Tun sakė: “Reikia suvokti, kad lenkai lieka europiečiais net tada, kai jie simpatizuoja amerikiečiams. Amerikiečiai mums duoda saugumo jausmą, ko negali garantuoti Europa”.  

Prisiminta idėja apie įtakos sferas  

Politikams Varšuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos sostinėse, nerimą kelia ir tai, kad Maskvoje vėl pasigirdo kalbų apie įtakos sferas. Tokią idėją praėjusį mėnesį atgaivino Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas, kuris pareiškė manąs, kad JAV ir Rusija kaip dvi didžiosios valstybės gali susitarti dėl savo įtakos sferų pasaulyje pasidalijimo.

Radikalumu garsėjantis politikas tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus Kolino Pauelo vizito į Maskvą išvakarėse.

D.Rogozinas mano, jog tai, kad Amerika gali mėginti svarstyti vadinamąjį įtakos sferų pasidalijimo klausimą, išplaukia pirmiausiai iš naujosios JAV koncepcijos, kurią neseniai paskelbė prezidentas Džordžas V.Bušas. Rusijos politikas teigė, kad Amerika tebeketina dominuoti vos ne visame pasaulyje.

“Yra signalų iš amerikiečių, kurie rodo, kad ir Rusija tam tikra prasme turi teisę veikti adekvačiai”, - Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojo žodžius citavo agentūra Interfax.

Remdamasis savo ryšiais su JAV Kongreso nariais, artimais prezidento administracijai, D.Rogozinas pareiškė nuomonę, jog iš Vašingtono siunčiami signalai rodo, kad “amerikiečiai nesipriešins, jeigu Rusija pokomunistinėje erdvėje veiks griežtai ir savarankiškai”.

Nors tiek Maskva, tiek Vašingtonas nuo D.Rogozino teiginių apie įtakos sferų pasidalijimą kategoriškai atsiribojo, lenkų, kaip ir kitų Rytų europiečių, nerimo tai iki galo neišsklaidė.  

Konsultacijos  

Praėjusią savaitę Berlyne vyko Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos vyriausybių atstovų konsultacijos, kuriose dalyvavo ir nedidelės trijų valstybių parlamentarų grupės. Kaip pranešė “Amerikos balsas”, dėmesio centre buvo Europos Konstitucijos problemos.

Praėjusį mėnesį Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad dėl Europos Konstitucijos įmanomas kompromisas.

“Bet vien Konstitucija Europos integracija neapsiriboja, - “Vokiečių bangai” teigė J.Raiteris. - Daugelyje Europos politikos sričių Veimaro trikampio dalyvių galimybės yra ribotos. Pavyzdžiui, saugumo srityje niekaip neapsieisi be Didžiosios Britanijos. Dėl finansinių klausimų skiriasi Vokietijos ir Prancūzijos pozicijos. Taigi Veimaro trikampis - ne panacėja, jis visų problemų neišspręs”.