Izraelio parlamento deputatai nenori girdėti svečio, kalbančio vokiškai

Konfliktas, kuris kilo Vokietijos prezidentui Horstui Keleriui atvykus vizito į Izraelį, dar kartą paliudijo, kaip giliai tautas supriešino Antrasis pasaulinis karas, kurio pabaigos 60-osios metinės bus minimos po trijų mėnesių.

Nurodymas svečiui

Vakar, kai H.Keleris su oficialiu keturių dienų vizitu atvyko į Izraelį, viešnagę iš karto aptemdė įtampa. Mat Izraelio parlamente - Knesete susiformavo grupė deputatų, kurie pagrasino boikotuoti Vokietijos prezidento kalbą, jeigu jis kalbės vokiškai. Šie deputatai gerai žino, kad H.Keleris laisvai kalba angliškai, todėl reikalauja, kad svečias kalbėtų būtent šia kalba.

Britų BBC pranešė, jog Izraelio sveikatos apsaugos ministras ir Kneseto vicepirmininkas Danis Navė pareiškė, kad “Vokietijos prezidento kreipimasis vokiškai į deputatus žydų parlamento rūmuose būtų labai netaktiškas”.

H.Keleris į Izraelį atvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Lenkijoje dalyvavo Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos išvadavimo 60-ųjų metinių iškilmėse. Ten Vokietijos prezidentas kalbėjo gimtąja savo kalba, tačiau dar kartą neišreiškė apgailestavimo, kad Vokietijos valdžia Antrojo pasaulinio karo metais masiškai naikino žydus.

Matyt ši aplinkybė paskatino kai kuriuos Kneseto radikalus paskelbti Vokietijos prezidentui savotišką ultimatumą, o jeigu jų reikalavimas nebus patenkintas, griebtis boikoto.

Spaudimui nepasiduos

Tuo tarpu H.Kelerio spaudos tarnyba iš anksto paskelbė, kad jis kalbės vokiškai. Spaudos tarnyba priminė, kad ankstesnis Vokietijos prezidentas Jochanesas Rau buvo pirmasis šalies vadovas, Knesete prieš penkerius metus pasakęs kalbą. Jis irgi kalbėjo vokiškai.

H.Kelerio spaudos tarnyba taip pat priminė, kad vokiečių kalba buvo gimtoji tokių ryškių žydų tautos atstovų, kaip Einšteinas ir Mendelsonas.

Anksčiau Vokietijos vadovai viešai atsiprašė Izraelio vadovų ir žydų tautos už nacių režimo Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą masinį žydų naikinimą. Pirmasis tokį susitaikymo gestą padarė buvęs Vokietijos kancleris Vilis Brantas.

Izraelio ir tuometinės Vakarų Vokietijos santykiai buvo normalizuoti po Antrojo pasaulinio karo praėjus dviem dešimtmečiams.

Vokiečiai ilgai vadovavosi nuostata, pagal kurią per Antrąjį pasaulinį karą jie patyrė katastrofą. Vėliau ši nuostata pakeista kita, pagal kurią didžiausią katastrofą patyrė žydai. Nacių režimo aukomis tapo šeši milijonai žydų.

Kam tarnauja radikalai?

H.Keleris atvyko į Izraelį su vizitu, kad paminėtų dviejų šalių diplomatinių santykių užmezgimo 40-metį. Vokietijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad savo kalboje svečias pabrėš “ypatingą Vokietijos moralinę atsakomybę Izraelio ir žydų tautos atžvilgiu”.

Vokietijos žiniasklaida vakar pažymėjo, kad Izraelio radikalai, verčiantys svečią kalbėti svetima kalba, pila vandenį ant antisemitų malūno.

Įvairios visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad antisemitizmas Vakarų Europoje, įskaitant Vokietiją, vėl kelia galvą.