Rytų Europoje demokratijos pamatai tebėra silpni, nes valdžiai jie nereikalingi  

Praėjus maždaug penkiolikai metų po komunizmo žlugimo Rytų Europoje, vėl visu aštrumu iškyla klausimas, ar šio regiono šalys tebežengia deklaruotu demokratijos įtvirtinimo keliu.

Vokietijos laikraščio “Die Siuddeutsche Zeitung” apžvalgininkas Tomas Urbanas mano, kad yra priešingai - Ukrainoje, Lenkijoje ir Rusijoje vis labiau įsigali buvusios nomenklatūros atstovai.

Tokios pat nuomonės yra buvęs SSRS prezidento padėjėjas Aleksandras Jakovlevas, kurį itin sukrėtė gruodį įvykę Valstybės Dūmos rinkimai.  

Kas valdo Rusiją?  

T.Urbanas rašo, kad Rusiją dabar valdo buvę KGB karininkai, nors prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad po gruodį įvykusių parlamento rinkimų demokratija jo šalyje sustiprėjo. Analitikai tuo tarpu atkreipė dėmesį, kad Valstybės Dūmoje dabar šeiminkaus proprezidentinė partija “Vieningoji Rusija”.

T.Urbanas nurodo, kad, V.Putino įsitikinimu, valstybė turi būti stipri, centralizuota, privalo turėti griežtai apibrėžtą hierarchinę struktūrą. Kartu gerai žinoma, kad teismai šioje šalyje yra didele dalimi priklausomi nuo prezidento administracijos, žiniasklaida - kontroliuojama, o per rinkimus valdžios remiami kandidatai naudojasi privilegijomis.

Pasak “Die Siuddeutsche Zeitung” apžvalgininko, Maskvos patirtį norėtų kopijuoti ir Ukrainos, kurią tebevaldo “raudonieji direktoriai”, prezidentas Leonidas Kučma. Rusijos ir Ukrainos pokomunistai sutaria manydami, kad valstybė ir jos ištekliai priklauso būtent jiems, o ne kam nors kitam.  

Primetė savo sąlygas  

Kaip tik dėl tokios nuostatos dešinioji opozicija didelių priekaištų turi Lenkijos pokomunistams, rašo T.Urbanas. Šią šalį valdo buvę funkcionieriai iš komunistinės Socialistinio jaunimo sąjungos, kuriems vadovauja buvęs CK sekretorius Lešekas Mileris.

Šie žmonės leidžia Lenkijai integruotis į Vakarus ir priima rinkos reguliavimo įstatymus, bet su sąlyga, kad svarbiausius postus ne tik valstybės aparate, bet ir jos kontroliuojamose įmonėse turės jų bendražygiai, konstatuoja apžvalgininkas.

Tarp tokių įmonių - valstybinė televizija, paversta vyriausybės ruporu. Liberalus žurnalas “Wprost” šio kanalo politines redakcijas su pašaipa vadina “Baltarusijos televizijos korespondentų punktais” - užuomina į valstybinę propagandą posovietinėje Baltarusijoje.

T.Urbanas rašo, kad L.Milerio vyriausybė mėgino, tiesa, nesėkmingai imti kontroliuoti liberalų laikraštį “Rzeszpospolita”.  

NATO nuogąstauja  

L.Kučma eina V.Putino pėdomis, sakydamas, kad ir Ukrainoje sutvirtėjo demokratija, kai parlamentas leido jam prezidento rinkimuose balotiruotis trečią kartą.

Tiek Rusijos, tiek Ukrainos prezidentai demokratiją supranta visai kitaip negu Vakarų europiečiai, labai jautriai žiūrintys į rinkimų skaidrumą ir žiniasklaidos laisvę, kuri šiose abiejose slavų šalyse yra vis labiau ribojama, rašo T.Urbanas.

Tuo pat metu iš Kijevo retsykiais pasigirsta balsų, kad Ukraina ateityje norėtų tapti NATO nare. Tai paskatino NATO generalinį sekretorių Japą de Hopą Scheferį pareikšti susirūpinimą dėl žalos, kurią gali Ukrainos prezidento rinkimams padaryti nepakankama spaudos laisvė. Ukrainos prezidento rinkimai vyks 2004 metų spalį.

Anksčiau Vakarų diplomatai ir Ukrainos opozicijos lyderiai pareiškė susirūpinimą dėl varžomos spaudos laisvės 48 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri netrukus ribosis su besiplečiančia Europos Sąjunga.

Ukrainos žurnalistai nuolat kalba apie dažnėjančius nežinomų asmenų grasinimus jiems ir užpuolimus. Nuo 1991 metų, kai Ukraina tapo nepriklausoma, joje įtartinomis aplinkybėmis žuvo 18 žurnalistų.  

Geriausias įrodymas  

Mėginimai kontroliuoti žiniasklaidą - geriausias įrodymas, kad trijų paminėtų šalių pokomunistai nepriėmė kai kurių pagrindinių Vakarų demokratijos taisyklių, tvirtina T.Urbanas.

Šių trijų valstybių opozocijų atstovai dar spėlioja, ar buvę komunistai gali tapti tikrais demokratais, nors atsakymas - neigiamas, tvirtina Vokietijos laikraščio apžvalgininkas.

Šiandien Rusijos, Ukrainos, Lenkijos politinėse scenose dominuojančius asmenis vienija jų praeitis ir doktrina paversta korporatyvinė dvasia. Solidarumo jausmas ir asmeninio turto gynimas juos sieja labiau nei politinės pažiūros. Tai - svarbiausia priežastis, dėl kurios dabartinės vadovybės Maskvoje, Kijeve ir Varšuvoje atsisako griežtai įvertinti savo komunistinę praeitį, rašo Vokietijos laikraščio apžvalgininkas.  

Senas liberalas blogai miega 

Tuo tarpu buvęs paskutiniojo SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo padėjėjas Aleksandras Jakovlevas, save vadinantis senu liberalu, britų laikraščio “Financial Times” korespondentui sakė, kad jis naktimis vis blogiau miega, nes jį baugina Rusijos ateitis.

Jį, kaip ir kitus šios šalies liberalus, smarkiai sunervino tai, ką jo bendrapiliečiai gruodį išrinko į Valstybės Dūmą. A.Jakovlevas sakė, jog jam liūdna, kad, po SSRS praėjus 12 metų, į parlamentą pateko vien nacionalistai, biurokratai ir komunistai.

“Šie rinkimai tapo dideliu demokratijos pralaimėjimu Rusijoje, - sakė buvęs M.Gorbačiovo padėjėjas. - Biurokratai galutinai užgrobė valdžią. Šiandien Rusijoje - diktatūra biurokrato, kuris jau nelaukia įsakymų iš viršaus, o pats savaime yra diktatorius”.  

Autoritarizmo pavojus  

Seną liberalą baugina ir autoritarizmo pavojus jo tėvynėje. “Pasirodo, kad milžiniška Stalino figūra, tokia didelė, kaip visa šalis, subyrėjo į tūkstančius smulkių nuolaužų, smulkių diktatorių, buvusių sovietinių nomenklatūrininkų, greitai prisitaikiusių prie naujų taisyklių ir dabar sėdinčių parlamente, institucijoje, kurios taip nekentė prieš metus kitus. Šie žmonės užprogramuoti kovai su laisve”.

Savo požiūrį A.Jakovlevas britų korespondentui iliustravo citatomis iš nugalėjusių partijų rinkimų programų. “Atkreipkit dėmesį, nė viena jų nepaminėjo žodžio “laisvė”, visuose šūkiuose buvo kalbama tik apie draudimus ir bausmes”.

A.Jakovlevas apgailestauja ir dėl rusų mentaliteto. “Amžių amžiais gyvenome baimės atmosferoje. Baimė ir nepakantumas buvo svarbiausi sovietų ideologijos elementai. Todėl iki šiol neišmokome gyventi laisvės sąlygomis”.

Pasak jo, kaip tik tuo ir naudojasi buvusieji.