Nors Vakarai dėl negrąžinamo Krymo nedidina spaudimo Rusijai, o Ukrainą spaudžia suteikti išskirtinį statusą rytiniams šalies regionams, nėra pagrindo įtarti, kad tarp Rusijos ir Vakarų valstybių esama slaptų susitarimų dėl įtakos sferų pasidalijimo. Taip LRT.lt sako Andrejus Piontkovskis ir Lietuvos politologai. Tačiau parlamentaras, knygų tarptautinės politikos temomis autorius Egidijus Vareikis teigia manąs, kad Vakarų remiamas Ukrainos decentralizavimo planas šaliai yra pavojingas.
Krymo klausimas nėra pamirštas
Nors Krymo klausimas gali atrodyti pamirštas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, tarptautinių santykių ekspertas Raimundas Lopata teigia nemanantis, kad ši tema dingo iš Vakarų darbotvarkės.
„Krymo klausimo mes nematome kiekvienos dienos pranešimuose apie įvykius Ukrainoje, santykius tarp Europos, JAV ir Rusijos, tačiau abejoju, kad šis klausimas dings iš darbotvarkės. Turint mintyje, kad šis punktas yra gan griežtai įrašytas ir Europos Parlamento rezoliucijoje dėl santykių su Rusija, aš nemanau, kad jis bus pamirštas“, – kalba R. Lopata.
Jam antrina ir E. Vareikis, kurio manymu, Rusija turi būti pasirengusi bet kada išgirsti Vakarų klausimą dėl Krymo.
„Reikia suprasti, kad Vakarai nėra vienas veikėjas, viena nuomonė. Tų nuomonių yra daug, vienos jų labiau, kitos – mažiau įtakingos.
Tačiau Vakaruose vyrauja nerašytas sutarimas jokiu būdu nepripažinti Krymo aneksijos. Panašiai kaip po Antrojo pasaulinio karo buvo nepripažįstama Baltijos šalių okupacija ir aneksija. Rusija privalo žinoti, kad Krymo argumentas bet kada gali būti „ištrauktas iš kišenės“, – sako E. Vareikis.
Ukrainos decentralizacija – pavojinga
Rusijos politologas Andrejus Piontkovskis pažymi, kad tam tikro Vakarų spaudimo Kijevui dėl konstitucinių pataisų, kurios suteiktų daugiau autonomijos Donecko ir Luhansko teritorijoms, esama, tačiau tai neverčia Ukrainos prezidento Petro Porošenkos keisti jo politikos esmės. „Tai, su kokiomis pataisomis sutiko Kijevas, yra kur kas mažiau, nei norėtų Vladimiras Putinas“, – LRT.lt tikina A. Piontkovskis.
R. Lopatai didesnė rytinių Ukrainos teritorijų autonomija neatrodo grėsminga. Pasak jo, pats P. Porošenka yra pateikęs savo viziją apie tai, kaip turi atrodyti santykiai tarp Kijevo ir rytinių teritorijų, ir, pagal šią viziją, rytiniams regionams yra numatyta tam tikra autonomija.
Savo ruožtu E. Vareikis Ukrainos decentralizavimą vadina pavojingu šaliai. „Čia man kyla asociacijų su Bosnija ir Hercegovina – kad Ukraina bus viena valstybė, tačiau nestipri. Tokia Ukraina yra palanki Rusijai.
Tačiau Vakarų valstybės kitos išeities sustabdyti Rusiją nemato, todėl Ukrainos valdžia yra spaudžiama rodyti bent kažkokius decentralizacijos ženklus. Man atrodo, šis planas Ukrainai yra pavojingas“, – kalba E. Vareikis.
Istorija nesikartoja
LRT.lt pašnekovų teigimu, įtarti užkulisinius susitarimus tarp Rusijos ir Vakarų valstybių pagrindo nėra. Pasak R. Lopatos, Vakarai, būdami pragmatiški, išlieka ir vertybiški.
„Nei ES, nei JAV šiuo metu nesvarsto atšaukti sankcijų. JAV sankcijas planuoja tęsti neapibrėžtą laiką.
Minčių apie sąmokslus galėtų sukelti derybos dėl Irano branduolinės programos, Sirijos, ISIS reikalų, kuriose dalyvauja Rusija. Tačiau nors ji įtraukta į šį procesą, vargu ar tai gali būti siejama su Ukrainos „byla“, – kalba tarptautinių santykių ekspertas.
A. Piontkovskio manymu, klausimų dėl galimų užkulisinių susitarimų galėjo kilti prieš metus, tačiau ne šiandieną.
„Nemanau, kad galima kalbėti apie užkulisinių susitarimų pavojų. Tokių pavojų galbūt galėjo būti prieš metus. Jei pamenate, vyko tokios Ženevos derybos, kuriose dalyvavo ES, JAV, Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai. Jie paskelbė deklaraciją, kurioje apie Krymą nebuvo net užsimenama“, – primena A. Piontkovskis.
Savo ruožtu E. Vareikis atkreipia dėmesį į demokratijos vertybes: „Nedrįsčiau sakyti, kad vyksta užkulisinis „slaptųjų protokolų“ variantas. Nemanau, kad Vakarai būtų linkę parduoti Ukrainą, juolab kad demokratinėje valstybėje pasirašyti tokį protokolą būtų sunku.
Europa siekia plėsti demokratijos sferą. Daug kas priklauso nuo Ukrainos, ji turi aiškiai ir ne kartą ar du pasakyti, kad nori būti Vakarų valstybe.“
Ukrainai pasisekė, kad Vokietiją valdo A. Merkel?
Rusų politologas A. Piontkovskis teigia manantis, kad Vokietijos kanclerės A. Merkel vaidmuo ir tvirta pozicija Rusijos agresijos prieš Ukrainą istorijoje buvo labai reikšmingas.
„Jei Vokietijos valdžioje būtų buvę socialdemokratai, ponas Frankas-Walteris Steinmeieris, kuris yra Vladimiro Putino papirkto Gerhardo Shroederio draugas, Berlyno pozicija Maskvos atžvilgiu būtų buvusi kur kas minkštesnė.
Didelis A. Merkel nuopelnas yra tai, kad, nepaisant socialdemokratų ir verslo spaudimo, ji sugeba išlaikyti pakankamai tvirtą poziciją“, – kalba politologas.
A. Piontkovskio manymu, į V. Putino iššūkius ir šantažą Vakarai atsakė labai ryžtingai. „Taip, Ukraina nėra NATO narė ir NATO nežengs jog ginti, kitaip nei Baltijos šalių. Tačiau net ir be to ekonominis Vakarų spaudimas Maskavai yra didelis.
V. Putinui yra aiškiai pasakyta, kad, jei karinis konfliktas bus labiau eskaluojamas, ekonominės sankcijos laukia dar griežtesnės, o Ukraina gali tikėtis pagalbos ginkluote. Atkreipkite dėmesį į tai, kad iš rusų propagandos Novorosijos ir rusų pasaulio sąvokos beveik visiškai dingo“, – pažymi politologas.
