„Nenustebsiu, jei šis skaičius pasieks 10 milijonų“, – sakė registro, kuris yra susijęs su Europos Tarybos organizacija, vykdomasis direktorius Markijanas Kliučkovskis.
Registre kaupiami „ieškiniai, susiję su gyvybės praradimu ir sužalojimu, priverstiniu perkėlimu ar deportacija, sužalojimu, kankinimu ir kitokiomis fizinėmis kančiomis, įskaitant seksualinį smurtą konfliktų metu“, žurnalistams Europos Tarybos būstinėje Strasbūre sakė M. Kliučkovskis.
Kitos kategorijos apima „ieškinius, susijusius su pajamų ar turto praradimu, verslo praradimu ir žala aplinkai“, pridūrė jis.
Europos Taryba, kuriai priklauso 46 valstybės narės, buvo įsteigta po Antrojo pasaulinio karo stebėti ir ginti žmogaus teises Europoje.
Narės pašalino Rusiją po 2022 metų vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą.
Praėjusių metų gegužę Reikjavike vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime susitarta sukurti „Rusijos Federacijos agresijos karo prieš Ukrainą metu padarytos žalos registrą“, kuriame būtų registruojama nuo plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį padaryta žala.
Pagal tarptautinę teisę Rusija yra agresyvi valstybė ir jau turi pareigą atlyginti žalą už padarytus pažeidimus.
Registru siekiama padėti nustatyti bendrą sumą, kad iš Maskvos būtų išieškotos kompensacijos.
Ukrainos teisės ekspertas M. Kliučkovskis sakė neturįs skaičiavimų, kiek pinigų galiausiai jo šalis gali reikalauti iš Rusijos.
Jis pridūrė, kad nuo keturių iki šešių milijonų ukrainiečių pabėgo į užsienį, o du milijonai buvo perkelti šalies viduje.
Nuo balandžio pabaigos ukrainiečiai galės registruoti savo ieškinius internetu naudodamiesi e. paslaugų programėle „Diia“.
„Siekiame, kad prisijungimas būtų paprastas ir lengvas, kaip kad prisijungimas iš telefono“, – sakė M. Kliučkovskis.
Ieškovai galėtų pridėti įrodymus, pavyzdžiui, „įvykių nuotraukas, pareiškimus, pažymas ar bet ką, kas, jų manymu, yra svarbu“, pridūrė jis.
Nors „Diia“ beveik kasdien patiria kibernetines atakas, M. Kliučkovskis teigė, kad visi pateikti duomenys bus saugomi už Ukrainos ribų.
Jis pridūrė, kad informacijos rinkimas – tik pirmas žingsnis, vis dar vykstant tarptautinėms diskusijoms dėl kompensacijų.
„Pagal tarptautinę teisę Rusija yra agresyvi valstybė ir jau turi pareigą atlyginti žalą už padarytus pažeidimus“, – sakė M. Kliučkovskis.
„Civilizuotame scenarijuje Rusija laikytųsi reikalavimų ir sumokėtų (...) kol kas to nesitikime“, – pridūrė jis.
