V. Putinas: „Nord Stream 2“ ateitis priklauso ne tik nuo Rusijos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ užbaigimas bei perspektyvos priklauso ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo Europos, taip pat ir nuo Europos požiūrio į JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) pasiūlą.

„Žinote, tai („Nord Stream 2“ – red.) nepriklauso tik nuo mūsų. Tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet, tarkime, ir nuo mūsų partnerių, visų pirma Europos partnerių“, – po derybų Helsinkyje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) kalbėjo V. Putinas.

„Tarkime, amerikiečiai įtikinėja ir įtikina Europą, kad jie duotų darbo, užsakymų JAV karinei pramonei, nors, tarkim, ji pati turi savų galimybių šioje srityje. Jei dar įtikins, kad europiečiai turėtų pirkti brangesnes dujas (JAV SGD dujas – red.), ką gi – tai yra europiečių pasirinkimas. Kitas žingsnis – subsidijuoti iš biudžetų nekonkurencingą produktą Europos rinkoje. Teoriškai tai galima įsivaizduoti“, – teigė V. Putinas.

„Bet man atrodo, kad tai yra pernelyg dideli reikalavimai, net ir atsižvelgiant į Europos ir JAV sąjunginius santykius. Mano manymu, tai jau yra gerai suprantama tiek Europoje, tiek ir už Atlanto. Objektyvioji klausimo pusė yra ta, kad Europa yra suinteresuota gauti dujas iš Europos. Manau, kad projektas („Nord Stream 2“ – red.) bus įgyvendintas“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.

Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Jo numatyta trasa – per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ekonomines zonas jūroje.

Danija vienintelė iki šiol neišdavė leidimų šiam projektui, teigdama, kad jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Savo ruožtu Jungtinės Valstijos, akcentuodamos tai, kad „Nord Stream 2“ gali tapti dar viena Rusijos geopolitinio spaudimo nevieningai Europai priemone, ketina skelbti sankcijas tiesioginiams šio projekto dalyviams.

Be to, šių metų pavasarį Europos Sąjunga pagal Trečiojo energetikos paketo principus pakoregavo Dujų direktyvą, jos nuostatas pritaikydama ir „Nord Stream 2“. Šio projekto vystymo operatorė, kurios vienintelis akcininkas akcininkas yra Rusijos „Gazprom“, ES Dujų direktyvos pataisas pavadino „diskriminacinėmis priemonėmis“.

Sprogimas spinduliuotės pavojaus nesukėlė?

Helsinkis, rugpjūčio 22 d. (AP-BNS). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pakartojo, kad anksčiau šį mėnesį raketų bandymų poligone šiaurinėje Archangelsko srityje įvykęs sprogimas jokio radioaktyviosios taršos pavojaus nesukėlė.

Tačiau šalies vadovas toliau vengė kalbėti apie šio paslaptingo incidento aplinkybes. 

Helsinkyje po susitikimo su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) V. Putinas pabrėžė, kad kaimyninėse šalyse nebuvo užfiksuota jokio spinduliuotės padidėjimo.   

„Tai visiems akivaizdu, juk tai objektyvūs duomenys, – sakė Rusijos vadovas. – Viskas susekama, jei kas nutinka už daugelio kilometrų, dešimčių kilometrų.“

Rugpjūčio 8-ąją per incidentą karinių jūrų pajėgų raketų bandymų poligone Nionoksos gyvenvietėje žuvo penki valstybinės branduolinių technologijų įmonės „Rosatom“ mokslininkai ir du kariškiai. Taip pat buvo sužeista po tris kariškius ir „Rosatomo“ atstovus.

Netoli incidento vietos esančio Severodvinsko miesto tarnybos tuojau po sprogimo paskelbė užfiksavusios radioaktyviojo fono padidėjimą. Tačiau pareigūnai tvirtino, kad spinduliuotės lygis nekelia jokio pavojaus vietos gyventojams.

Rusijos valdžios skelbiama prieštaringa informacija apie incidentą pakurstė įvairiausių spėlionių, kas ten iš tiesų nutiko. Šis incidentas iš pradžių netgi lygintas su 1986-ųjų sprogimu Černobylio atominėje elektrinėje – didžiausia pasaulyje branduoline avarija, kurios mastą sovietų valdžia irgi iš pradžių mėgino nuslėpti nuo visuomenės.

Rusijos gynybos ministerija iškart po incidento pareiškė, kad jokios radioaktyviosios taršos nebuvo, nors netoliese esančio Severodvinsko tarnybos po sprogimo paskelbė užfiksavusios nedidelį spinduliuotės padidėjimą ir paragino vietos gyventojus neiti į lauką ir uždaryti namų langus.

Išsigandę gyventojai puolė į vaistines pirkti jodo preparatų, padedančių apsisaugoti nuo radioaktyviųjų teršalų poveikio.

Rusijos federalinė hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnyba pranešė, kad rugpjūčio 8-ąją viename iš Severodvinsko miesto  rajonų spinduliuotės lygis buvo padidėjęs iki 1,78 mikrosiverto per valandą – t. y., buvo maždaug 16 kartų didesnis už vidurkį. Kituose Severodvinsko rajonuose radiacinis fonas buvo nuo 0,45 iki 1,33 mikrosiverto.    

Tokia spinduliuotė iš tiesų yra mažesnė už kosminės spinduliuotės poveikį ilgesnio skrydžio lėktuvu metu ar apšvitą rentgenodiagnostinių tyrimų metu. 

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) anksčiau šią savaitę pranešė, kad po sprogimo Nionoksoje buvo išjungtas duomenų siuntimas iš kelių spinduliuotės stebėjimo stočių Rusijoje.

Organizacijos atsakingasis sekretorius Lassina Zerbo (Lasina Zerbas) antradienį sakė, kad dvi Rusijos radionuklidų stebėsenos stotys, pranešusios apie problemas su ryšiu ir tinklais, jau atnaujino duomenų perdavimą. 

Anot stebėtojų, faktas, kad tuo pat metu nutrūko informacijos siuntimas iš kelių spinduliuotės stebėjimo stočių, rodo koordinuotas pastangas nuslėpti duomenis apie radioaktyviąją taršą, nes tai galėtų padėti nustatyti, kokio tipo raketa sprogo per bandymą.   

V. Putinas pagerbė incidento aukas ir sakė, kad šie žmonės „dirbo labai svarbų darbą valstybės nacionalinio saugumo labui“. Tačiau jis nenurodė, kokio ginklo bandymai buvo atliekami.  

Valstybinė branduolinių technologijų įmonė „Rosatom“ nurodė, kad sprogimas įvyko jūrinėje platformoje bandant raketą, turinčią radioaktyviųjų izotopų energijos šaltinių. Tai paskatino ekspertus kelti prielaidą, kad buvo išbandoma branduolinį variklį turinti eksperimentinė raketa „9M730 Burevestnik“, pagal NATO klasifikaciją – „SSC-X-9 Skyfall“.

Su šia versija sutiko ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Komentuodamas incidentą Archangelsko srityje jis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad sprogimas yra susijęs su „Skyfall“.

„Jungtinės Valstijos daug sužinojo iš raketos sprogimo Rusijoje. Mes turime panašių, bet pažangesnių technologijų. Rusijos „Skyfall“ sprogimas privertė žmones nerimauti dėl oro [užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis] aplink tą kompleksą ir daug toliau. Negerai!“ – rašė D. Trumpas.

Jungtinės Valstijos praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje vystė projektą „Plutonas“, skirtą sukurti branduolinį variklį turinčią tarpžemyninę sparnuotąją raketą. Tačiau dėl didelės grėsmės šio sumanymo galiausiai buvo atsisakyta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip

taip portretas
geras kom tik pridursiu kad buvo visko bet gyvenkim draugiskai su kaimynais o ne su papuasais ar homopidarais kuriuos mums bruka javbriuselkompanijos ir susiprotekim kad niekas nepuola o jei puls tai mes ir nesuzinosime nespesim tai gal laikas baigt ta globalini genocida tarp tautu ir daryti protingus komercinius zingsnius.......

...

... portretas
Che: "amerikiečiai įtikinėja ir įtikina Europą, kad jie duotų darbo, užsakymų JAV karinei pramonei, nors, tarkim, ji pati turi savų galimybių šioje srityje. Jei dar įtikins, kad europiečiai turėtų pirkti brangesnes dujas (JAV SGD dujas – red.), ką gi – tai yra europiečių pasirinkimas. Kitas žingsnis – subsidijuoti iš biudžetų nekonkurencingą produktą Europos rinkoje" - JAV niekaip negali Europai atleist už Eurą, dabar bando kitais keliais ją nustekent... tos JAV realiai net ir Saugumo negali garantuot, juos pačius į visišką frustraciją įvedė dviejų pastatų sugriuvimas.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių