- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį galutinai patvirtino teisės aktus, leidžiančius jam eiti pareigas dar dvi šešerių metų kadencijas, ir suteikiančius jam galimybę likti valdžioje iki 2036 metų.
68 metų Rusijos vadovas, kuris valdžioje yra jau daugiau nei du dešimtmečius, pirmadienį pasirašė minėtus teisės aktus, rodo vyriausybės teisinės informacijos portale paskelbta informacija.
V. Putinas atitinkamus pakeitimus pasiūlė pernai, kai buvo rengiamos konstitucinės pataisos, kurios buvo patvirtintos liepos mėnesį vykusiame balsavime. Įstatymo leidėjai praeitą mėnesį patvirtino naują įstatymo projektą.
Teisės aktai leis V. Putinui vėl dalyvauti prezidento rinkimuose pasibaigus dabartinei – antrai iš eilės – kadencijai 2024 metais.
Pirmą kartą Putinas prezidentu buvo išrinktas 2000 metais ketverių metų kadencijai, po kurios iš karto buvo išrinktas antrajai tokios pačios trukmės kadencijai.
V. Putino šalininkas Dmitrijus Medvedevas užėmė jo vietą 2008 metais. Kritikai šį žingsnį įvertino kaip mėginimą siekiant apeiti galiojusius apribojimus tam pačiam asmeniui užimti prezidento postą daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.
Eidamas pareigas, D. Medvedevas pasirašė įstatymus, pratęsiančius prezidento kadencijas iki šešerių metų.
Tuomet V. Putinas grįžo į Kremlių 2012 metais, o dar kartą laimėjo rinkimus 2018-aisiais.
Kremliaus oponentai kritikuoja teisės aktus, leidžiančius jam kandidatuoti dar dviem kadencijoms, vadindami tai pretekstu leisti V. Putinui tapti „prezidentu iki gyvos galvos“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl energetikos krizės Europoje Vengrijos vyriausybė uždraudė eksportuoti malkas
Dėl Europą ištikusios energetikos krizės Vengrijos vyriausybė uždraudė eksportuoti malkas. ...
-
Estijos pasieniečiai už agresijos prieš Ukrainą pateisinimą atšaukė Rusijos piliečio vizą
Estijos pasieniečiai šios savaitės pradžioje atšaukė vyro, per Estijos sieną vykusio į Rusiją, vizą, nes jis per pokalbį su pareigūnais ėmė teisinti Maskvos agresiją prieš Ukrainą. ...
-
Švedija pirmąkart išduos Ankarai Turkijos pilietį nuo ginčo dėl stojimo į NATO pradžios1
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad perduos Ankarai Turkijos pilietį, nuteistą dėl sukčiavimo pasinaudojant kreditinėmis kortelėmis. ...
-
Pabėgęs buvęs Šri Lankos prezidentas išvyko iš Singapūro
Buvęs Šri Lankos prezidentas Gotabaya Rajapaksa (Gotabaja Radžapakša), praeitą mėnesį pabėgęs iš protestų apimtos savo šalies, išvyko iš Singapūro, ketvirtadienį pranešė migracijos tarnyba. ...
-
Turkijos URM: Švedija ir Suomija dar neįvykdė savo įsipareigojimų
Turkija teigia nematanti konkrečių Suomijos ir Švedijos veiksmų, kurių privalu imtis, kad Ankara pritartų šių Skandinavijos šalių stojimui į NATO. ...
-
Vokietijos kancleris ragina dujotiekiu sujungti Europos pietus ir centrinę dalį
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį sakė siekiantis sudominti partnerius Europoje dujotiekiu, kuriuo dujos tekėtų iš žemyno pietų į jo centrinę dalį, Berlynui stengiantis mažinti rusiškos energijos ...
-
Norvegija taip pat prisidės prie Ukrainos karių rengimo Didžiojoje Britanijoje
Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis prisidės prie Ukrainos kariškių rengimo Didžiojoje Britanijoje, praneša NRK. ...
-
Ukrainos pareigūnas: „grūdų koridoriumi“ pavyko išgabenti 375 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos
Humanitarinių jūrų koridoriumi iš Ukrainos uostų pavyko išvežti apie 375 tūkst. tonų grūdų ir kitų maisto produktų. ...
-
Latvija deportuos žmones, kurie gaus Rusijos pasus supaprastinta tvarka5
Rusijos Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad rudenį parlamentarai gali apsvarstyti galimybę suteikti Rusijos pilietybę rusams Baltijos šalyse, turintiems nepiliečio statusą. ...
-
Prieš V. Putiną protestavusiai Rusijos televizijos žurnalistei skirtas namų areštas
Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė namų areštą žurnalistei Marinai Ovsianikovai, tiesioginiame televizijos eteryje pasmerkusiai įsiveržimą į Ukrainą. ...