Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino Vakarų valstybes išnaudojant Ukrainos krizę, kad pažabotų jo šalį, pridūręs savo metiniame pranešime, kad Maskvos aneksuotas Krymas Rusijai yra „sakrali“ teritorija.
Tačiau kreipdamasis į šimtus svečių, įstatymų leidėjų ir pareigūnų, susirinkusių Kremliaus Didžiuosiuose rūmuose, V.Putinas pabrėžė, kad Rusija nenutrauks ryšių su Vakarais, nors santykiai su Briuseliu ir Vašingtonu labai pablogėjo dėl konflikto Ukrainoje.
„Kaskart, kai kas nors mano, jog Rusija tapo pernelyg stipri, savarankiška – tie instrumentai nedelsiant įjungiami“, – skaitydamas savo metinį pranešimą Federaliniame Susirinkime teigė V.Putinas, turėdamas omenyje Vakarų taikomas sankcijas.
Pasak jo, „sulaikymo politika sugalvota ne vakar – ji mūsų šalies atžvilgiu vykdoma daug metų, visada. Galima sakyti, dešimtmečius ar netgi šimtmečius“.
„Esu tikras – jeigu viso to nebūtų buvę ... (Vakarų šalys) būtų radusios kitą dingstį suvaržyti didėjančias Rusijos galimybes, ją paveikti, o dar geriau – išnaudoti dėl savo interesų“, – pareiškė jis.
„Reikia su pagarba vertinti visų tarptautinės bendruomenės narių teisėtus interesus. Tik tuomet ne patrankos, ne raketos ir ne karo lėktuvai, o būtent teisės normos patikimai saugos pasaulį nuo kruvinų konfliktų“, – pabrėžė Kremliaus vadovas.
„Esame pasiruošę atremti bet kokį iššūkį ir nugalėti“, – pareiškė V.Putinas ir pridūrė, kad „kalbėti su Rusija iš jėgos pozicijų – beprasmiška“.
Arba suverenūs, arba ištirpstame
Pasak jo, nacionalinis pasididžiavimas ir suverenumas yra būtina sąlyga Rusijos išlikimui.
„Jeigu daugeliui Europos šalių suverenumas ir nacionalinis išdidumas yra užmirštos sąvokos ir prabanga, tai Rusijos Federacijai tikrasis suverenumas yra absoliučiai būtina jos išlikimo sąlyga, – V.Putinas sakė salėje, kurioje buvo susirinkę ministrų kabineto nariai, įstatymų leidėjai ir bendruomenių lyderiai. – Noriu pabrėžti: arba būsime suverenūs, arba ištirpsime pasaulyje. Ir, žinoma, kitos šalys taip pat privalo tai suprasti.“
Autoritarinis lyderis taip pat nesureikšmino Rusijos ekonomikos problemų, šaliai grimztant į recesiją dėl Vakarų šalių sankcijų spaudimo ir smarkiai sumažėjusių naftos kainų.
Kalbėdamas itin emocingai, V.Putinas sakė, kad Krymas, kurį Maskva šių metų kovą atplėšė nuo Ukrainos, Rusijai turi „sakralinę“ reikšmę, lygindamas jį su Šventyklos kalnu Jeruzalėje.
„Kryme gyvena mūsų žmonės ir pati teritorija strategiškai svarbi. Ir todėl, kad būtent čia yra dvasinis daugiamečio rusų nacijos ir centralizuotos rusų valstybės monolito formavimo šaltinis“, – sakė jis.
Prezidentas priminė, kad „čia, senovės Chersone (Korsunyje), apsikrikštijo kunigaikštis Vladimiras, kuris vėliau krikštijo visą Rusią“.
„Tai suteikia mums visą pagrindą sakyti, kad Rusijai Krymas, senovės Коrsunis, Chersonas, Sevastopolis turi didžiulę civilizacinę ir sakralinę reikšmę – taip kaip ir Šventyklos kalnas Jeruzalėje tiems, kas išpažįsta islamą ir judaizmą. Būtent taip mes tai ir vertinsime. Nuo šiol ir visam laikui“, – pareiškė V.Putinas.
Pasak jo, Rusija nenutrauks savo ryšių su Vakarų valstybėmis, nors su jomis išsivystė įnirtinga konfrontacija dėl Ukrainos krizės, o Briuselis ir Vašingtonas šiais metais kelis kartus skelbė sankcijas Maskvai.
„Mes jokiomis aplinkybėmis neketiname mažinti savo santykių su Europa, su Amerika apimties, tuo pačiu sieksime atkurti ir plėsime tradicinius ryšius su Amerikos žemyno pietumis, pratęsime bendradarbiavimą su Afrika, su Artimųjų Rytų šalimis“, – sakė V.Putinas.
Rusija plės savo buvimą tuose regionuose, kur dabar stiprėja integraciniai procesai, „kur nemaišo politikos ir ekonomikos, (kur) ... atvirkščiai, šalina kliūtis prekybai, mainams technologijomis ir investicijomis, laisvam žmonių judėjimui“, pridūrė V.Putinas.
Jis pridūrė, kad Rusija nesileis įtraukiama į naujas ginklavimosi lenktynes, tačiau tvirtino, kad šalies ginkluotosios pajėgos yra pasiruošusios atremti bet kokią ataką.
Sustabdė rublio smukimą
V.Putinas paskelbė kai kurių ekonomikos priemonių, kuriomis bus siekiama gerinti sąlygas verslui, taip pat pareikalavo, kad pareigūnai imtųsi veiksmų, turinčių sustabdyti spartų rublio kurso smukimą.
„Prašau Rusijos banko ir vyriausybės imtis griežtų koordinuotų veiksmų, kad iš vadinamųjų spekuliantų atimtų norą išnaudoti Rusijos valiutos kurso svyravimus“, – sakė V.Putinas.
„Valdžios institucijos žino, kas tie spekuliantai, ir turi poveikio priemonių. Atėjo laikas pasinaudoti tomis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Pirmadienį rublis labiausiai atpigo per vieną dieną nuo 1998 metų finansų krizės, o pasaulinės naftos kainos irgi sumažėjo.
Nuo metų pradžios rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigo 60 proc., o euro atžvilgiu – apie 45 procentais.
Siųsdamas pastebimai liberalią žinią, Rusijos prezidentas taip pat paskelbė planuojamas priemones, turinčias atgaivinti lėtėjančią ekonomiką, ir pareiškė nuomonę, kad Maskvos stiprėjantį „geopolitinį vaidmenį“ turi atitikti klestinti ekonomika.
Prognozuojama, kad Rusiją ateinančiais metais apims recesija – pirmąkart per pastaruosius šešerius metus.
V.Putinas pasiūlė trejiems metams įšaldyti iš anksto neskelbtus mokesčių patikrinimus bendrovės, kurios anksčiau nebuvo nusižengusios šioje srityje, taip pat sakė, kad iš užsienio į Rusiją grįžtantys pinigai neturėtų būti apmokestinami.
Prezidentas, kurio populiarumas po Krymo aneksijos pasiekė visų laikų aukštumas, nors Rusijos ekonomika stringa, iki šiol nesureikšmindavo nuogąstavimų, sakydamas, kad žala ūkiui dėl rublio silpnėjimo „nėra mirtina“.
Tačiau Kremliaus vadovo pažadai išrauti kruviną sukilėlių judėjimą neramiame Šiaurės Kaukaze ketvirtadienį patyrė naują smūgį, kai gerai ginkluoti kovotojai nukovė apie 10 Rusijos policininkų ir šturmavo pastatus, tarp jų vieną mokyklą, Čečėnijos sostinėje Grozne, likus kelioms valandoms iki V.Putino kalbos.
