“The New York Times” reporterė iš kalėjimo išėjo aukštai pakelta galva

Amerikoje šiek tiek primiršta skandalinga istorija vėl atsidūrė dėmesio centre. Po beveik trijų kalėjime praleistų mėnesių “The New York Times” reporterė Džudit Miler, atsidūrusi už grotų už tai, kad teismui nesutiko atskleisti savo svarbios informacijos šaltinio, paleista į laisvę.

Leido nurodyti šaltinio tapatybę

Reporterė atgavo laisvę po to, kai jos šaltinis pareiškė, kad ji gali teismui nurodyti jo pavardę.

Dž.Miler byla susijusi su Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentės Valeri Pleim pavardės paviešinimu. Pasak britų BBC, ir anksčiau buvo manyta, kad jos pavardę “The New York Times” žurnalistei pranešė šaltinis, dirbantis Baltuosiuose rūmuose. CŽV agento pavardės atskleidimas Amerikoje traktuojamas kaip sunkus kriminalinis nusikaltimas.

Savo pareiškime, paskelbtame “The New York Times”, Dž.Miler pažymėjo, kad ji iš kalėjimo buvo paleista po to, kai jos šaltinis, kuris, kaip nurodo laikraštis, yra viceprezidento Diko Čeinio administracijos vadovas Luisas Libis, “savanoriškai ir asmeniškai atleido” ją nuo jos pažado dėl jų pokalbių konfidencialumo.

Dž.Miler sutiko stoti prieš didžiąją žiuri, kuri aiškinasi, kas atskleidė V.Pleim vardą ir ar tai darant buvo pažeisti kokie nors įstatymai.

Kerštas už kritiką

V.Pleim vyras Džozefas Vilsonas - buvęs diplomatas, aštriai kritikavęs prezidentą Džordžą V.Bušą už jo sprendimą pradėti karą Irake. Dž.Vilsonas priekaištavo JAV administracijos vadovui, kad jis, rengdamasis karinei kampanijai, rėmėsi prastais informacijos šaltiniais. Vėliau paaiškėjo, kad Sadamo Huseino režimas neturėjo masinio naikinimo ginklų, kurie buvo didžiausias pretekstas pradėti karą.

Po to, kai Dž.Miler atsidūrė už grotų, Dž.Vilsonas Amerikos žurnalistams teigė, kad jo žmonos pavardė buvo paviešinta keršijant jam už Vašingtono politiką Irake.

Dž.Miler nurodė, kad ji su L.Libiu iš pradžių susitiko slaptai, iš anksto numatytoje vietoje, o po to ne kartą kalbėjosi telefonu.

Iš netoli Vašingtono esančio Aleksandrijos kalėjimo reporterė buvo paleista po to, kai jame, dalyvaujant jos advokatams, susitiko su šią bylą tiriančiu Patriku Ficdžeraldu.

BBC šaltiniai sakė, kad Dž.Miler liudijimas tikriausiai sudarys sąlygas P.Ficdžeraldui užbaigti šią bylą, kuri gali smarkiai sukrėsti administraciją, bandančią atsigauti po kritikos dėl vangaus atsako į uraganą “Katrina”.

Kolega kalėjimo išvengė

Iš pradžių valdžia mėgino įmesti už grotų ne tik užsispyrėlę Dž.Miler, bet ir žurnalo “Time” reporterį Metju Kuperį. Tačiau liepos pradžioje jis vis dėlto sutiko bendradarbiauti su valdžia, nes jam jo šaltinis teisę jį paminėti davė.

Tuo tarpu Dž.Miler atsisakė tai padaryti ir atsidūrė kalėjime. Už grotų ji praleido 86 dienas.

V.Pleim pavardės savo straipsniuose tiesiogiai nenurodė nei Dž.Miler, nei M.Kuperis. Tose publikacijose buvo minimas tik buvęs diplomatas Dž.Vilsonas ir daromos užuominos apie jo žmoną.

Liepą Dž.Miler ir M.Kuperis atsisakė bendradarbiauti su valdžia, nurodydami, kad JAV konstitucija, garantuojanti spaudos laisvę, duoda jiems galimybę savo informacijos šaltinius laikyti paslaptyje. Tačiau Vašingtono teismas buvo kitokios nuomonės; jis nusprendė, jog šiuo atveju, kai kalbama apie slaptą CŽV agentą, toks argumentas negali būti taikomas.