Ukrainos ambasadorius: ukrainiečiams padedančiai Lenkijai reikalingos ES lėšos

Ukrainos ambasadorius Varšuvoje sako, kad jo šalis dėkinga Lenkijai už pagalbą milijonams ukrainiečių pabėgėlių, pasitraukusių iš savo šalies dėl Rusijos karinės invazijos, bet išreiškė viltį, jog Europos Sąjunga artimiausiu laiku skirs Lenkijai milijardus eurų,  kad ši parama nebūtų teikiama „Lenkijos žmonių sąskaita“.

Duodamas interviu naujienų agentūrai AP, kuris buvo paskelbtas penktadienį, ambasadorius Andrijus Deščycia sakė, kad per tris mėnesius nuo ukrainiečių pabėgėlių antplūdžio pradžios Lenkijoje kol kas neišsivystė jokios apčiuopiamos socialinės įtampos. Vis dėlto jis pridūrė nerimaujantis, kad Lenkijos visuomenė ateityje gali pradėti reikšti nepasitenkinimą dėl šios priežasties.

Vyriausybė ukrainiečiams užtikrina nemokamą medicinos pagalbą, švietimą ir kitas socialines paslaugas, o dauguma atvykėlių yra apgyvendinti lenkų privačiuose namuose. A. Deščycia atkreipė dėmesį, kad Rusijos dezinformacija stengėsi išplatinti žinią, esą ukrainiečiais rūpinamasi labiau negu pačiais lenkais. Šios pastangos kol kas nesulaukė reikšmingos sėkmės, ambasadorius sakė nerimaujantis, kad dėl to gali kilti problemų.

“Man neramu, nes nežinau, kokios yra Lenkijos žmonių svetingumo ribos, – sakė A. Deščycia. – Priėmimas šiltas ir sveikas, bet kiek laiko jie galės juos [ukrainiečius] glausti? Man tai suprantama ir taip pat suprantama mano tėvynainiams. Jie supranta, kad yra tam tikros ribos.“

Taip pat esama ir kitų priežasčių nerimauti: per Lenkiją gabenama didelė dalis Ukrainai skirtų Vakarų humanitarinės ir karinės pagalbos krovinių. Varšuva taip pat padeda Ukrainai eksportuoti grūdus ir kitus maisto produktus pasaulio rinkoms – sausuma ir per savo Baltijos jūros uostus.

Pasak ukrainiečių ambasadoriaus, išeitis galėtų būti ES sprendimas pervesti Lenkijai milijardus eurų lėšų, numatytų pagal pagalbos šalies atsigavimui po COVID-19 pandemijos paketą. Be to, tai galėtų užbėgti už akių savo padėtimi Lenkijoje nusivylusių ukrainiečių pabėgėlių mėginimams išvykti į kitas ES valstybes, sakė A. Deščycia.

Dauguma iš 27 bloko šalių jau yra gavusios lėšų, turinčių padėti jų ekonomikoms atsitiesti po COVID-19 pandemijos, Lenkijai planuojami skirti 36 mlrd. eurų yra užblokuoti, tęsiantis ginčui dėl Varšuvos įvykdytų teismų sistemos reformų, Briuselio nuomone, besikertančių su demokratijos normomis.

Daugiausiai nesutarimų kyla dėl Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos – naujos institucijos, sudariusios sąlygas Lenkijos valdantiesiems konservatoriams atleisti jiems neįtinkančius teisėjus. Europos Komisija nori, kad ši institucija būtų paleista, o atleisti teisėjai – grąžinti į ankstesnes pareigas, bet Lenkija šio reikalavimo nėra įvykdžiusi. Parlamentas kitą savaitę svarstys galimus šios krizės sprendinius.

A. Deščycia sakė, kad abi pusės turėtų siekti kompromiso, ir ragino tiek ES, tiek Lenkiją susitarti.

„Lenkija įrodė, kaip veiksmingai sugeba valdyti šią migrantų bangą, kaip veiksmingai sugeba naudoti savo biudžeto pinigus, kaip veiksmingai sugeba teikti paramą migrantams, – kalbėjo diplomatas. – Tai padėtų tiek ukrainiečiams, tiek lenkams, gyvenantiems Lenkijoje. Ir mes išvengtume galimos įtampos.“


Šiame straipsnyje: ES lėšosLenkijakaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių