„O ne! Darbo yra apsčiai“, – agentūrai AFP sakė 55-metis vyras, dabar dirbantis prie konvejerio namų apyvokos prekių gamintojo „Biosphere“ gamykloje.
Buvęs miškininkas darbą susirado vos per savaitę. Toks greitis rodo didžiulę problemą, su kuria susiduria Ukrainos ekonomika Rusijos invazijos metu: didelį darbo jėgos trūkumą.
Iš 2023 metais Rusijos užimto Bachmuto išvykęs A. Synkovas vis dar sulaukia „daug pasiūlymų“ iš įmonių, kurios sunkiai randa darbuotojų, net ir sparčiai augant algoms.
Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad iš prieškarinio maždaug 40 mln. gyventojų skaičiaus šimtai tūkstančių vyrų buvo paimti į karą – daugelis žuvo ar buvo sužeisti – o apie 5,7 mln. ukrainiečių pabėgėlių vis dar gyvena užsienyje.
A. Synkovo naująjį darbdavį karas irgi palietė. Pernai balandį Rusijos raketa pataikė į „Biosphere“ sandėlį Dnipre, žuvo vienas žmogus, o vienuolika buvo sužeista. Sudegęs pastato karkasas vis dar stovi.
Mažiau kandidatų
Šių metų pradžioje 78 proc. Ukrainos įmonių, priklausančių Europos verslo asociacijai (EBA), pranešė apie kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Karas dar labiau pablogino jau anksčiau egzistavusią padėtį: gyventojų skaičius nuo Sovietų Sąjungos žlugimo mažėjo, o švietimo sistema neatitinka darbdavių poreikių, AFP sakė Nacionalinio strateginių studijų instituto ekonomistė Liubovė Jacenko.
Pasak jos, trūksta darbininkų, taip pat gydytojų, mokytojų ir žemės ūkio administratorių. Tai yra mažai apmokamos arba „neprestižinės“ pareigos.
„Biosphere“ personalo vadovė Dnipre Olena Špic sakė, kad gamykloje dirba 500 žmonių, o prieš Rusijos invaziją jų buvo 800. Apie 100 buvusių darbuotojų įstojo į kariuomenę, o naujų darbuotojų paieška yra nuolatinė kova.
„Kandidatų skaičius smarkiai sumažėjo“, – sakė ji. Pasak jos, į pozicijas, kurios anksčiau užsipildydavo per savaitę, dabar žmonių ieškoma ir šešias savaites. Įmonė pradėjo siūlyti premijas darbuotojams, kurie suranda darbą savo giminaičiams.
Trūkumas taip pat palietė sparčiai augantį karinį sektorių. „Kartais tiesiog nėra pakankamo skaičiaus reikiamų specialistų“, – AFP sakė priešdronines sistemas gaminančios įmonės „Kvertus“ atstovas.
Paradoksas
Paradoksalu, bet didelis darbo jėgos trūkumas egzistuoja kartu su aukštu nedarbo lygiu. Karas trukdo skelbti oficialią statistiką, tačiau apklausų agentūra „Info Sapiens“ šių metų kovą nedarbo lygį įvertino 15,5 proc.
Pasak L. Jacenko, yra didelė „buhalterių, įmonių ekonomistų ir žemesnio lygio vadovų“ pasiūla, tačiau trūksta darbininkų. Ji teigia, kad reikia perkvalifikavimo ir geresnių programų, skirtų įtraukti jaunimą, pabėgėlius, veteranus ir vyresnio amžiaus darbuotojus į darbo rinką.
„Biosphere“ gamykloje Dnipre dirba 19 veteranų, tačiau ji siekia vyriausybės paramos, kad galėtų įdarbinti buvusius karius ir neįgalius civilius.
Tuo pačiu metu dešimtys tūkstančių karinės tarnybos vengiančių vyrų arba nedirba, arba dirba neoficialiai.
Dirba daugiau moterų
Remiantis praėjusių metų spalio mėnesio apklausos duomenimis, tik viena iš aštuonių įmonių svarsto galimybę įdarbinti užsieniečius, o daugelis nurodo bijantys dėl kalbos barjero bei kultūrinių ir religinių skirtumų.
Tuo tarpu moterų skaičius darbo rinkoje auga rekordiniu tempu, Kyjivui atveriant moterims anksčiau draudžiamas profesijas, pavyzdžiui, kasybos. Moterų dalis „Biosphere“ gamykloje Dnipre nuo 2022 metų išaugo iki maždaug pusės.
Skirtingai nei A. Synkovas, daugelis iš 3,7 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų negali dirbti dėl patirtos traumos arba dėl to, kad jų įgūdžiai naujuose regionuose nėra reikalingi. A. Synkovas prisipažino, kad jam prireikė dvejų metų, kad įveiktų priverstinės tremties sukeltą šoką. Dabar jis yra optimistiškai nusiteikęs: „Reikia gyventi toliau“.
