- Živilė Aleškaitienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turkijos vyriausybė antradienį stengėsi apginti siūlomą kredito kortelių mokestį, skirtą gynybos pramonei finansuoti, nes kortelių turėtojai suskubo imtis veiksmų, kad išvengtų naujojo mokesčio.
„Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo, kaip tik didinti savo atgrasomąją galią. Šiuo metu mūsų regione vyksta karas. Gyvename neramioje kaimynystėje“, – privačiam transliuotojui NTV sakė finansų ministras Mehmetas Simsekas.
Valdančioji partija penktadienį pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad nuo 2025 metų sausio mėnesio žmonės, kurių kredito kortelės limitas yra ne mažesnis kaip 100 000 lirų (beveik 3 000 JAV dolerių), turės mokėti metinį 750 lirų (22 JAV dolerių) mokestį, skirtą gynybos pramonei paremti.
„(Įstatymo projekto) tikslas yra akivaizdus, – teigė M. Simsekas. – Jei padidinsime savo atgrasomąją galią, padidės mūsų gebėjimas apsisaugoti nuo karo liepsnų regione.“
Turkijos gynybos pramonė pastaraisiais metais išgyvena pakilimą, tačiau ministras teigė, kad šį sektorių reikia stiprinti toliau.
Pasak Turkijos valstybinės gynybos pramonės agentūros (SSB) vadovo Haluko Gorguno, Turkijos gynybos bendrovės 2023 metais pasirašė sutarčių, kurių bendra vertė siekia 10,2 mlrd. dolerių.
10 didžiausių Turkijos gynybos eksportuotojų gavo beveik 80 proc. visų eksporto pajamų, sakė jis.
Turkijos dronų „Baykar“, naudojamų konfliktuose nuo Kalnų Karabacho iki Ukrainos, pardavimai siekė 1,8 mlrd. dolerių.
Oficialūs SSB duomenys parodė, kad Turkijos gynybos ir aviacijos eksporto vertė per pirmuosius aštuonis 2024 metų mėnesius šoktelėjo 9,8 proc. ir pasiekė 3,7 mlrd. dolerių.
Valdančiosios partijos įstatymo projektas dėl kredito kortelių sukėlė turkų, kurie ir taip kenčia dėl dviženklės infliacijos, pasipiktinimą. Jie iškart puolė skambinti į bankus ir prašyti sumažinti kredito limitus.
Infliacija šalyje pastaruosius dvejus metus sparčiai augo ir 2022 metų spalį pasiekė 85,5 proc. metinį lygį, o 2023 metų gegužę siekė 75,45 proc. Oficialiais duomenimis, rugsėjį ji sulėtėjo iki 49,4 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas giria O. Scholzo sprendimą neperduoti Ukrainai „Taurus“ raketų
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagyrė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą už tai, kad jis ir toliau nepritaria „Taurus“ raketų perdavimui Ukrainai. ...
-
Baltieji rūmai smerkia Rusijos neatsakingą retoriką dėl branduolinių ginklų panaudojimo
Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Maskvos „neatsakingą retoriką“ po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušvelnino branduolinių ginklų panaudojimo taisykles, tačiau pareiškė, kad nemato reikalo keisti savo jėgos ...
-
O. Scholzas Kinijos prezidentui: niekas neturi bijoti kaimynų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitikime su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ragino kartu siekti taikos ir saugumo pasaulyje. ...
-
Sakartvelo prezidentė skundžia rinkimų rezultatus3
Oficialiai patvirtinus valdančiosios partijos pergalę parlamento rinkimuose, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili Konstituciniam teismui skundžia balsavimo rezultatus. ...
-
D. Trumpo bendrovė derasi dėl kriptovaliutos platformos įsigijimo
Donaldo Trumpo socialinės žiniasklaidos bendrovės akcijų kursas pirmadienį gerokai pakilo, britų verslo dienraščiui „The Financial Times“ pranešus, kad ji derasi dėl kriptovaliutos platformos įsigijimo. ...
-
Xi Jinpingas G-20 viršūnių susitikimo kuluaruose susitiko su Vokietijos kancleriu1
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį Rio de Žaneire vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pranešė valstybinė žiniasklaida. ...
-
Rinkoms nerimaujant dėl Rusijos-Ukrainos karo eskalacijos, Europos akcijų indeksai smunka
Rinkoms nerimaujant dėl galimos Rusijos ir Ukrainos karo eskalacijos po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Maskvai leidžiama plačiau naudoti branduolinius ginklus, pagrindiniai Europos akcijų indeksai antradienį smunk...
-
Graikija planuoja 2025-aisiais pirma laiko grąžinti dalį ilgalaikės skolos1
Graikija planuoja paspartinti skolų, susidariusių per finansų krizę prieš daugiau nei dešimtmetį, grąžinimą ir 2025 metais Atėnai ketina pirma laiko išpirkti mažiausiai 5 mlrd. eurų vertės obligacijų. ...
-
Nusilpus JAV doleriui, aukso kaina kopia aukštyn
Kiek nusilpus JAV doleriui, aukso kaina antradienį pakilo virš 2 620 JAV dolerių už unciją, pasiekusi aukščiausią per savaitę lygį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. ...
-
Varšuvoje rengiamos didžiųjų Europos valstybių užsienio reikalų ministrų derybos
Lenkijos sostinėje antradienį vyks didžiųjų Europos šalių užsienio reikalų ministrų derybos ir daugiausiai dėmesio jose bus skirta Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą bei Donaldo Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus. ...