Turkijos teismas spręs dėl siūlymo Stambulo Švč. Išminties soborą paversti mečete

Daug turistų iš viso pasaulio pritraukiantis didingas VI amžiaus statinys muziejaus statusą turi nuo 1935 metų ir yra atviras bet kokio tikėjimo žmonėms. Jeigu būtų priimtas sprendimas šį statusą pakeisti, tai gali paaštrinti įtampą tarp Turkijos ir Vakarų valstybių.

Nepaisant islamistų grupių retkarčiais surengiamų protestų, per kuriuos dažnai skanduojama „Tenutrūksta grandinės ir atsiveria Hagia Sophia“, reikalaujant leisti vėl rengti šiame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame pastate musulmonų pamaldas, iki šiol valdžia muziejaus statuso nekeite.

Švč. Išminties soboras buvo pastatytas kaip Bizantijos imperijos krikščionių bažnyčia, bet buvo paverstas mečete, kai Stambulą – tuometį Konstantinopolį – 1453 metais užkariavo Osmanų imperija.

Pertvarkyti soborą į muziejų buvo viena iš svarbių sekuliaraus pobūdžio reformų, įvykdytų šiuolaikinėje Turkijos Respublikoje, susikūrusioje po Pirmojo pasaulinio karo vadovaujant Mustafai Kemaliui Ataturkui (Mustafai Kemaliui Atatiurkui).

Vis dėlto raginimai atkurti mečetės statusą kurstė pyktį tarp krikščionių, taip pat įtampą tarp istorinių priešininkių Turkijos ir Graikijos, kurios abi dabar yra NATO sąjungininkės.

Turkijos Valstybės Taryba (Danistay) nutartį dėl pastato statuso priims arba ketvirtadienį, arba per ateinančias dvi savaites, nurodė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Svarbus simbolis

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) praeitą mėnesį nurodė, kad sprendimą šiuo klausimus turės priimti teismas.

„Priėmus nutartį bus imtasi reikiamų žingsnių“, – pridūrė jis.

Vis tik R. T. Erdoganas anksčiau buvo užsiminęs, kad atėjo laikas Švč. Išminties soborą pervadinti mečete ir kalbėjo, jog paversti pastatą muziejumi buvo „labai didelė klaida“. Šiuos komentarus jis išsakė prieš praeitais metais vykusius vietos valdžios rinkimus.

„Danistay sprendimas tikriausiai bus politinis. Kad ir kokia būtų baigtis, ji bus vyriausybės svarstymų rezultatas“, – sakė analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ mokslo darbuotoja Asli Aydintasbas (Asli Aidintašbaš).

Vis tik ji pridūrė, kad vyriausybė daro poveikį sprendžiant daugelį klausimų, įskaitant santykius su Graikija, Europa ir JAV, kai „religija būna svarbus reikalas“.

Rizikos vertinimais užsiimančios konsultacinės firmos „Verisk Maplecroft“ ekspertas Anthony Skinneris (Entonis Skineris) savo ruožtu sakė, kad soborą pavertus mečete R. T. Erdoganas „vienu šūviu nušautų mažiausiai du kiškius“: pamalonintų jo rinkėjų branduolį sudarančius islamistus ir nacionalistus, taip pat išlaikytų arba paaštrintų įtampą su Graikiją, tuo pačiu stengdamasis vaizduoti Turkiją kaip svarbią galybę.

„Erdoganas negalėtų rasti svarbesnio ir įtaigesnio simbolio negu Hagia Sophia, kad vienu ypu pasiektų visus šiuos tikslus“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Turkijos lyderis pastaraisiais metais stengdavosi pabrėžti Osmanų imperijos mūšius, padėjusius įveikti Bizantijos imperiją. Minint Konstantinopolio užėmimą kiekvienais metais rengiamos didelės iškilmės.

Gegužę musulmonų dvasininkai šia proga meldėsi Švč. Išminties sobore. 2015 metais šioje šventovėje buvo surengtas pirmasis per 85 metus Korano skaitymas.