Derybos dėl Turkijos narystės ES trunka ne vienus metus ir vargu ar artimiausiu metu baigsis.

Kai kurios ES šalys mano, kad Turkijos prisijungimas prie Bendrijos sustiprintų ES. Turkija – svarbi regioninė galia ir viena svarbiausių NATO narių, todėl sustiprintų ES pozicijas tiek Artimųjų Rytų regione, tiek pasauliniu mastu.

Narystės priešininkai sako, kad šalis, turinti 73 mln. gyventojų, turėtų pernelyg daug įtakos sprendimų priėmimo procesui ES.

Ilgos derybos: 1959–2013 m.

1959 m. liepos 31 d. Turkija kreipėsi į Europos ekonominę bendriją su prašymu tapti asocijuota nare.

1963 m. rugsėjo 12 d. pasirašyta asociacijos sutartis, pripažintas galutinis tikslas – narystė.

1964 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Asociacijos sutartis.

1980 m. santykiai su ES buvo įšaldyti po perversmo Turkijoje.

1983 m. po rinkimų santykiai atnaujinti.

1987 m. balandžio 14 d. Turkija pateikė prašymą prisijungti prie Europos Bendrijos.

1989 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija atsisakė tuojau pat pradėti derybas dėl Turkijos narystės, argumentuodama ekonomine ir politine situacija šalyje, taip pat prastais Ankaros santykiais su Kipru ir Graikija.

1995 m. kovo 6 d. suformuota ES ir Turkijos muitų sąjunga.

1999 m. gruodžio 12 d. Europos Taryba pripažino Turkiją lygiateise kandidate.

2002 m. gruodžio 12 d. Europos Taryba pareiškė, kad ES turėtų pradėti derybas su Turkija, nes šalis atitinka vadinamuosius Kopenhagos kriterijus.

2004 m. balandžio 24 d. Turkija ir Šiaurės Kipro Turkų Respublika parėmė planą dėl Kipro problemos sprendimo. Pasiūlyme buvo numatyta, kad turėtų būti atkurta bendra Kipro Respublika, kurios pagrindas būtų federacinė valstybė. Dėl plano, kuris vėliau buvo ne sykį pakoreguotas, Kipro gyventojai balsavo referendume. Turkijos Kipro gyventojai išreiškė paramą susivienijimui. Už balsavo net 65 proc. gyventojų. 75 proc. Graikijos Kipro gyventojų tarė "ne" vienos valstybės idėjai.

2004 m. gruodžio 17 d. ES sutiko pradėti derybas dėl narystės.

2005 m. spalio 3 d. pradėtos derybos dėl šešių derybinių punktų.

2006 m. gruodžio 11 d. besitęsiantis konfliktas dėl Kipro paskatino ES sustabdyti derybas, kol bus rastas sprendimas.

2007 m. birželio 25 d. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy blokavo derybas dėl ekonominės ir pinigų politikos.

2007–2012 m. vyko derybos dėl keliolikos derybinių punktų.

2012 m. liepos 1 d.–gruodžio 31 d. Turkija laikinai įšaldė santykius su ES, nes tuo metu Bendrijai pirmininkavo Kipras.

2013 m. vasario 12 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas pareiškė, kad Paryžius atsiims veto dėl kai kurių derybinių klausimų.