- Raimondas Čiuplys, Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ankara trečiadienį apkaltino Europos Sąjungą, kad ji pati pasirinko tokią sėdimųjų vietų tvarką, jog Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) turėjo sėdėti ne ant krėslo, o ant sofos.
R. T. Erdoganas ir Turkijos pareigūnai sulaukė gausios kritikos, socialiniuose tinkluose žaibiškai išplitus vaizdo įrašui, kuriame matyti antradienį Ankaroje įvykęs prezidento susitikimas su U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu).
Prabangiai apstatytame kambaryje, į kurį įžengė trys lyderiai, buvo tik du krėslai, stovintys šalia ES ir Turkijos vėliavų.
Ant jų atsisėdo R. T. Erdoganas ir Ch. Michelis, o U. von der Leyen, kurios diplomatinis rangas yra toks pats, kaip ir šių dviejų vyrų, liko stovėti, pastebimai sumišusi.
„Ehm“, – pabrėžtinai ištarė EK pirmininkė ir iš nuostabos skėstelėjo rankomis.
Vėliau paskelbtose oficialiose nuotraukose U. von der Leyen matyti sėdinti ant sofos, pastatytos priešais kitą tokį patį baldą, užimtą Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu (Mevliuto Čavušohlu).
M. Cavusoglu ketvirtadienį sakė, kad kritika Turkijai dėl šio diplomatinio rikto yra „nesąžininga“.
„Sėdimosios vietos buvo išdėstytos pagal ES pasiūlymą. Taškas. Neatskleistume šio fakto, jeigu Turkijai nebūtų metami kaltinimai“, – žurnalistams aiškino jis.
„ES pusės reikalavimai ir siūlymai buvo įvykdyti, ir per susitikimą buvo taikomas tinkamas protokolas“, – pridūrė M. Cavusoglu.
„Turkiškas svetingumas“
Šis netaktiškas diplomatinis žingsnis tviteryje iškart buvo pramintas „sofageitu“ ir tapo labiausiai aptariamu pirmojo po metų pertraukos Turkijos ir ES viršūnių susitikimo akcentu.
Susitikimu siekta nustatyti pozityvesnį toną Ankaros ir Briuselio santykiuose po pastarųjų mėnesių aštrių nesutarimų įvairiais klausimais. Tačiau jis baigėsi Europos pareigūnų kaltinimais Turkijai, praėjusį mėnesį pasitraukusiai iš svarbios Stambulo konvencijos, skirtos kovai su smurtu lyties pagrindu, vyrišku šovinizmu.
„Pirmiausia jie pasitraukia iš Stambulo konvencijos, o tada per oficialų vizitą palieka Europos Komisijos pirmininkę be sėdimosios vietos. Gėda. #MoterųTeisės“, – parašė ispanė europarlamentarė Iratxe Garcia Perez (Irači Garsija Peres).
Kai kas taip pat kėlė klausimą, kodėl taip skubėjo atsisėsti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Po beveik visą dieną trukusios tylos trečiadienį Ch. Michelis feisbuke parašė suprantąs, jog matant tą sceną „susidarė įspūdis, kad aš neatkreipiau dėmesio į tą situaciją“.
Anot Europos Vadovų Tarybos pirmininko, tai buvo Turkijos „protokolo klaida“, kurios jis ir U. von der Leyen nusprendė tuo metu nesureikšminti.
Abu ES lyderiai „nusprendė nebloginti padėties paverčiant tai viešu incidentu“, rašė Ch. Michelis.
„Man liūdna, kad ši situacija užtemdė labai svarbų ir naudingą geopolitinį darbą, kurį drauge nuveikėme Ankaroje ir kuris, tikiuosi, duos naudos Europai“, – pridūrė jis.
U. von der Leyen per spaudos konferenciją po viršūnių susitikimo pabrėžė, kad su R. T. Erdoganu išsamiai pasikalbėjo apie moterų teises.
„Mane labai neramina faktas, kad Turkija pasitraukė iš Stambulo konvencijos“, – sakė ji.
Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris) sakė, kad tas incidentas paskatino „ją skirti dar daugiau dėmesio tam klausimui“.
Tačiau M. Cavusoglu pareiškė, kad Turkija puikiai žino, kaip laikytis diplomatinio protokolo, ir tiesiog vykdė Briuselio atsiųstos planavimo delegacijos instrukcijas.
„Turkija yra brandi valstybė, dažnai priimanti įvairaus rango svečius“, – sakė jis.
„Susitikimai, ypač Turkijoje, vyksta paisant tarptautinio protokolo taisyklių ir turkiško svetingumo“, – pridūrė ministras.
„Susiskaldymo simbolis“
Šis incidentas įvyko Europos Sąjungos lyderiams patiriant vis didesnį spaudimą dėl per lėto skiepijimo nuo COVID-19 Bendrijoje ir 27 ES valstybių santykiuose kylančios įtampos.
Kelios Europos Parlamento grupės pareikalavo pradėti tyrimą, kaip atsitiko taip, kad U. von der Leyen liko stovėti, kai Ch. Michelis užėmė krėslą.
„Atrodo, kad šio susitikimo vietoje buvo vadovaujamasi ne pirmenybės tvarka,.. o vyrišku šovinistiniu autokrato atstovavimu“, – parašė belgų europarlamentarė Assita Kanko (Asita Kanko), oficialiai kreipdamasi į Ch. Michelį.
Vokiečių europarlamentaras Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis), Europos liaudies partijos (ELP) pirmininkas, leidiniui „Politico“ sakė, kad kelionė į Ankarą tapo ES lyderių „susiskaldymo simboliu“.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) visą vizitą pavadino bloga mintimi, nes jis esą parodė, jog bendrija „gulasi prieš priešišką“ R. T. Erdoganą.
Tuo metu U. von der Leyen atstovas atsisakė patvirtinti Turkijos paaiškinimą, dėl ko įvyko šis nesusipratimas, nes Europos Komisija nesiuntė susitikimo parengiamosios grupės į Ankarą.
„Tai yra vidinės organizacinės problemos“, – sakė Ericas Mameris (Erikas Mameris) žurnalistams.
„Pirmininkė (U. von der Leyen) paprasčiausiai norėtų, kad šie klausimai būtų išanalizuoti tam, kad per kitą mūsų misiją tokių klausimų neiškiltų“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...