Baltųjų rūmų šeimininkas įsaką pasirašė netrukus po 19 val. vietos (penktadienį 5 val. Lietuvos) laiku, artėjant jo nustatytam rugpjūčio 1 dienos terminui. Tuo pat metu Vašingtonas paskelbė apie susitarimus su įvairiomis valstybėmis.

Baltieji rūmai nurodė, kad šie muitai įsigalios po savaitės, o ne penktadienį, kaip buvo numatyta anksčiau. Tai laikoma nedideliu laimėjimu, atveriančiu kelią tolesnėms šalių deryboms.

Ekspertų teigimu, muitai leidžia D. Trumpui užimti stipresnę poziciją, o vidaus gamyba skatinama ribojant importą iš užsienio.

Tačiau šie Baltųjų rūmų šeimininko veiksmai sukėlė susirūpinimą dėl infliacijos ir kitų ekonominių padarinių didžiausioje pasaulio ekonomikoje.

Vis dėlto vis dar kyla nemažai klausimų dėl jau sudarytų prekybos susitarimų, pavyzdžiui, su Europos Sąjunga (ES) ir Japonija.

D. Trumpo vykdomuoju įsaku nustatyta, kad beveik 70  šalių bus padidinti muitai – nuo dabar galiojančio 10 proc. lygio, įvesto balandį, kai jis paskelbė apie „abipusius“ tarifus, motyvuodamas nesąžininga prekybos praktika.

Kiekvienai valstybei buvo pritaikyti skirtingi tarifai, o didžiausias jų siekia 41 procentą.

D. Trumpas taip pat nurodė, kad buvo pakoreguoti dar balandį paskelbtų tarifų dydžiai – Šveicarijai muitai padidinti iki 39 proc., o Tailandui sumažinti iki 19 procentų.

Taivano produktams taikomas tarifas buvo sumažintas iki 20 procentų. Demokratinės salos prezidentas Lai Ching-te pažadėjo siekti dar mažesnio tarifo.

Be to, D. Trumpas atskiru pranešimu padidino muitus Kanadai iki 35 proc., tačiau nurodė, kad yra atviras tolimesnėms deryboms tiek su Otava, tiek su Meksika.

Nesutarimai dėl muitų poveikio

D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką dėl padidintų muitų įvedimo po to, kai Vašingtonas du kartus atidėjo jų taikymą, vykstant karštligiškoms deryboms.

Nors D. Trumpas jau pasigyrė, kad šiais metais JAV pajamos iš muitų padidės, ekonomistai baiminasi, kad tarifai paskatins infliaciją.

Tačiau jo šalininkai mano, kad poveikis bus vienkartinis, o analitikai laukia daugiau duomenų, kad galėtų įvertinti ilgalaikį D. Trumpo veiksmų poveikį.

Vietnamas, Japonija, Indonezija, Filipinai, Filipinai, Pietų Korėja ir ES sugebėjo susitarti su Vašingtonu, kad išvengtų didesnių muitų.

Susitarimą su JAV taip pat pasiekė Jungtinė Karalystė (JK).

Baltųjų rūmų pranešime nurodoma, kad Kanados prekės, kurios būtų pergabentos per trečiąsias šalis siekiant išvengti 35 proc. muito, susidurtų su dar aukštesniais tarifais.

Otavos prekybos ryšiams su Vašingtonu iškilo nauja grėsmė po to, kai Kanados ministras pirmininkas Markas Carney (Markas Karnis) paskelbė apie planus rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pripažinti Palestinos valstybę.

Ketvirtadienį D. Trumpas po pokalbio su meksikiečių prezidente Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum) pareiškė 90 dienų atidedantis planuotą importo muitų padidinimą.

Šiuo metu šaliai taikomas 25 proc. JAV muitai prekėms, kurios neįvežamos pagal Šiaurės Amerikos prekybos paktą.

Meksika sieks ilgalaikio susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, kad išvengtų muitų, netrukus pareiškė C. Sheinbaum.

Tačiau paaiškėjo, kad naujausiu D. Trumpo įsaku iki 15 proc. didinami muitai kelioms šalims, kurios iš pradžių nebuvo įtrauktos į balandžio mėnesio sąrašą.

Tarp šių valstybių yra Ekvadoras, Gana ir Islandija.

Tačiau naujausiame D. Trumpo įsake Kinija nėra paminėta. Jai su JAV susitarti duotas terminas iki rugpjūčio 12 dienos.