D. Trumpas ne kartą paliko atvirą galimybę imtis naujų karinių veiksmų prieš Iraną. Vašingtonas palaikė ir prisijungė prie birželio mėnesį vykusio Izraelio 12 dienų karo, kurio tikslas buvo susilpninti Irano branduolinę ir balistinių raketų programas. Neišvengiamų Amerikos veiksmų perspektyva pastarosiomis dienomis, regis, sumenko, o abi pusės ragina suteikti šansą diplomatijai.
Grįždamas iš Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) Davose, D. Trumpas lėktuve „Air Force One“ žurnalistams sakė, kad Jungtinės Valstijos „dėl visa ko“ link Irano siunčia „didžiulį laivyną“.
„Mes stebime Iraną. Nenorėčiau, kad kas nors nutiktų, bet mes labai atidžiai juos stebime“, – tvirtino jis.
Ketvirtadienį kreipdamasis į PEF dalyvius, D. Trumpas teigė, kad JAV praėjusiais metais atakavo Irano urano sodrinimo objektus siekdamos neleisti Teheranui pasigaminti branduolinį ginklą. Iranas neigia, kad jo branduolinės programos tikslas yra pasigaminti bombą.
„Negalime leisti kad tai įvyktų“, – nurodė D. Trumpas ir kartu pridūrė, kad „Iranas nori kalbėtis, ir mes kalbėsimės“.
Irano Revoliucinės gvardijos vadas ketvirtadienį taip pat įspėjo Vašingtoną, kad šios pajėgos laiko „pirštą ant gaiduko“.
Dvi savaites trukę protestai, kurie prasidėjo gruodžio pabaigoje, sukrėtė Irano dvasininkų vadovybę, vadovaujamą aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei, tačiau šis judėjimas išblėso dėl susidorojimo, kurio akivaizdoje, pasak aktyvistų, žuvo tūkstančiai žmonių, be to, buvo išjungtas internetas.
Praėjusią savaitę D. Trumpas atsitraukė nuo grasinimų smogti Iranui dėl kruvino susidorojimo su protestais. Žingsnį atgal jis žengė po to, kai Baltieji rūmai pareiškė, kad Teheranas sustabdė planuotas demonstrantų egzekucijas.
D. Trumpas antradienį įspėjo Irano lyderius, kad Jungtinės Valstijos „nušluotų juos nuo šios Žemės paviršiaus“, jei, reaguojant į smūgį prieš A. Khamenei, būtų pasikėsinta į jo gyvybę.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas ketvirtadienį pasakytoje kalboje apkaltino Jungtines Valstijas ir Izraelį protestų kurstymu, o tai esą buvo „bailus kerštas (…) už pralaimėjimą 12 dienų kare“.
Nevyriausybinė organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) teigia patvirtinusi, kad per protestus žuvo mažiausiai 3 428 žmonės. JAV įsikūrusi organizacija „Human Rights Activists News Agency“ (HRANA) skaičiuoja, kad žuvo 4 902 žmonės.
(be temos)