Toks pareiškimas tiesiogiai prieštarauja ukrainiečių prezidento pareiškimams apie Rusijos aneksuotą pusiasalį.

„O, manau, kad taip“, – atsakė D. Trumpas, paklaustas, ar, jo nuomone, V. Zelenskis yra pasirengęs atsisakyti šios rusų 2014 metais okupuotos teritorijos.

Pareiškimas pasirodė pirmadienį prasidedant, anot Vašingtono, lemiamai derybų dėl paliaubų savaitei.

D. Trumpas taip pat padidino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sakydamas, kad jis turėtų „nebešaudyti“ ir pasirašyti susitarimą karui užbaigti.

Šeštadienį popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse Romoje D. Trumpas susitiko su V. Zelenskiu – tai buvo pirmas jų susitikimas po viešo ginčo Baltuosiuose rūmuose vasarį.

Pasak D. Trumpo, per šias derybas Vatikane jie trumpai aptarė Krymo likimą.

Ukrainos prezidentas ne kartą yra sakęs, kad Ukraina negali pripažinti Krymo Rusijos dalimi.

78 metų D. Trumpas, kuris prieš savo inauguraciją antrai kadencijai gyrėsi galintis Rusijos invaziją į Ukrainą sustabdyti per vieną dieną, sausį sugrįžęs į Baltuosius rūmus pradėjo diplomatinį puolimą kovoms sustabdyti.

Tačiau šios pastangos kol kas nedavė jokių rezultatų, o Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose baiminasi, kad D. Trumpas linksta palaikyti Maskvos poziciją.

Vis dėlto JAV lyderis pastarosiomis dienomis, regis, vis labiau nekantravo ir dėl V. Putino.

Po D. Trumpo ir V. Zelenskio derybų Vatikane Rusija naktį surengė dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, kur rytiniuose regionuose žuvo keturi ir buvo sužeista dar keliolika žmonių.

„Kad nebešaudytų“

„Noriu, kad jis nebešaudytų, atsisėstų ir pasirašytų susitarimą“, – sekmadienį sakė D. Trumpas, paklaustas, ko norėtų iš V. Putino.

„Turime susitarimo kontūrus, manau, ir noriu, kad jis jį pasirašytų“, – pridūrė JAV prezidentas.

Baltieji rūmai yra sakę, kad nesant sparčios pažangos JAV gali atsisakyti tarpininko vaidmens. D. Trumpas užsiminė, kad skirtų procesui dvi savaites.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) anksčiau sekmadienį pareiškė, kad ateinanti savaitė gali būti lemiama siekiant užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Esame arti, bet dar ne pakankamai arti“, – naujienų televizijos NBC laidai „Meet the Press“ sakė M. Rubio.

Jis pridūrė: „Manau, kad tai bus labai kritiška savaitė.“

Tęsiantis dešimtis tūkstančių gyvybių nusinešusiam karui, JAV reiškė nusivylimą abiem pusėmis.

Ukraina sekmadienį surengė dronų ataką prieš Rusijos Briansko sritį, kur žuvo vienas ir buvo sužeistas dar vienas civilis, pranešė regiono gubernatorius.

Pirmadienio naktį virš Rusijos numušta 115 dronų, paskelbė rusų Gynybos ministerija.

Vašingtonas neviešina savo taikos plano detalių, bet siūlo įšaldyti fronto liniją ir pripažinti Rusijos kontrolę Kryme mainais į karo veiksmų pabaigą.

2022-ųjų vasarį plataus masto invaziją pradėjusi Rusija teigia aneksavusi  keturis rytinius ir pietinius Ukrainos regionus, nors karine prasme jų visiškai nekontroliuoja.

Rusija šiuo metu yra užėmusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.

„Teritorinės nuolaidos“

Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sekmadienį sakė, kad Ukraina turėtų nesutikti su visais numanomais žingsniais, išdėstytais D. Trumpo pasiūlyme.

Kyjivas žinojo, kad ugnies nutraukimas gali būti susijęs su teritorinėmis nuolaidomis, bet jos tikrai nebus tokios didelės kaip naujausiame JAV prezidento pasiūlyme, transliuotojui ARD sakė B. Pistorius.

Europa siekia didesnio vaidmens Ukrainos derybose. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris buvo trumpam prisijungę prie D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo Vatikano Šv. Petro bazilikoje.

Tuo metu M. Rubio sekmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pranešė Maskvos Užsienio reikalų ministerija.

Jie sakė, kad atsiranda būtinų sąlygų derybų dėl ilgalaikės taikos pradžiai, teigiama pareiškime.

Rusija reikalauja, kad jos užimtos teritorijos liktų jai ir kad Ukraina būtų demilitarizuota, kad būtų nutraukta Vakarų parama Kyjivui.

Globalią karo Ukrainoje dimensiją rodo ir tai, kad Šiaurės Korėja pirmadienį pirmą kartą patvirtino nusiuntusi savo karių į Rusijos Kursko sritį ir pareiškė, kad Pchenjano kariai ten padėjo rusams atkovoti ukrainiečių užimtas teritorijas.

Maskva savaitgalį skelbė apie Kursko srities išvadavimą. Ukrainiečiai netikėtą puolimą Kursko srityje pradėjo 2024 metų rugpjūtį, vildamiesi ten užimtas teritorijas panaudoti kaip kortą bet kokiose galimose taikos derybose.

V. Zelenskis sekmadienį sakė, kad Ukrainos pajėgos vis dar kovoja Rusijos Kursko srityje.