Paryžiuje rinkosi išgąsdintų Europos šalių lyderiai. Dalyvauja tik Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Danijos vyriausybių vadovai. Taip pat atvyko NATO generalinis sekretorius, Europos Komisijos pirmininkė, Vadovų Tarybos pirmininkas. Ant stalo – Ukrainos ir Europos saugumas. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris jau pareiškė, kad jo šalis pasirengusi siųsti karius į Ukrainą.

„Kalbant apie nacionalinį saugumą, susiduriame su didžiausiu šios kartos iššūkiu. Mes turime ir toliau užtikrinti, kad Ukraina, kad ir kas nutiktų, būtų kuo stipresnė. Manau, kad turime padaryti daugiau, turime galvoje savo pajėgumus, visapusį dalyvavimą ginant Ukrainos suverenitetą, žinoma, finansavimą bei jų karių mokymą“, – kalbėjo K. Starmeris.

Kad galėtų siųsti karius taikai palaikyti, pranešė ir Švedija. Lietuva kol kas apie karių siuntimą į Ukrainą nekalba.

„Manau, gerokai per anksti kalbėti, kada mes matysime, tikiuosi, kad iš tikrųjų bus Ukrainos interesas atstovaujamas tinkamai ir tą darys pati Ukraina derybose, ar toks poreikis bus, tada bus. Jei toks poreikis bus, manau, kad Lietuvoje tai bus svarstoma“, – teigė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

J. Elinsko / ELTOS nuotr. 

Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos bei Skandinavijos šalims, Paryžiuje atstovauja Danija.

„Nuo to mąstymo lūkesčio, kad Europą gins JAV kaip pagrindinė jėga, labai aiškiai visi perėjome prie suvokimo, kad Europa ginsis pati, padedama Jungtinių Valstijų“, – šnekėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Jungtinių Valstijų pareiškimai Miunchene išties sukrėtė Europą. D. Šakalienė sako, kad dar Miunchene Europos ministrai į gynybą požiūrį pakeitė kardinaliai.

„Kambaryje niekas nebeminėjo tokio skaičiaus kaip 2 proc. Visiškai aišku du dalykai – gynybos finansavimas bus didinamas labai ženkliai, generalinis sekretorius pasakė, kad nekalbėtume apie 3 proc., jog tai bus ženkliai didesnis skaičius negu kad 3 proc., niekas neprieštaravo“, – pabrėžė D. Šakalienė.

Tiek politikai, tiek Miunchene dalyvavę politologai sako tą patį – pagrindo nerimui yra, bet panikuoti nereikia.

„Privačiai amerikiečiai sako, kad niekas struktūriškai nesikeis, įsipareigojimai NATO išlieka, NATO branduolinis atgrasymas toliau veikia ir tą garantuoja JAV. Be abejo, tie patikinimai šiek tiek kertasi su retorika iš Donaldo Trumpo“, – tvirtino Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O Donaldas Trumpas toliau kartoja, kad Vladimiras Putinas nori taikos.

JAV prezidentas, paklaustas, ar mano, kad V. Putinas nori visos Ukrainos, atsakė: „Manau, kad jis nori sustoti. Tai buvo mano klausimas jam, nes jei jis ketina tęsti, tai mums būtų didelė problema. Man tai sukeltų didelių problemų, nes tiesiog negalima leisti, kad tai tęstųsi. Manau, jis ir Zelenskis nori tai užbaigti greitai.“

Netyla kalbos, kad po Ukrainos kitas Rusijos taikinys bus kuri nors NATO šalis.

D. Trumpas, į teiginį, kad Zelenskis sakė, jog Rusija ketina kariauti su NATO ir paklaustas, ar su juo sutinka bei turi kokių nors nuogąstavimų, atsakė: „Ne. Neturiu nė menkiausių nuogąstavimų.“

Kol kas signalų, kad iš Lietuvos Jungtinės Valstijos galėtų išvesti savo karius, nėra, krašto apsaugos ministrė tikisi, kad to ir nebus.

„Labai aiškiai buvo pasakyta, kad tai garantuoja efektyvų komandinį darbą ir ta pagalba iš JAV valstybėms, kurios pačios investuoja į gynybą, nėra kvestionuojama“, – aiškino D. Šakalienė.

Ministrė kovo mėnesį vyks į Jungtines Valstijas. Bus siūloma Amerikos karių skaičių Lietuvoje net padidinti.