Statistika liudija, kad Vokietiją apniko korupcijos virusas

Bavarijos Augsburgo mieste užvakar prasidėjo teismo procesas, kuris iš karto patraukė visuomenės dėmesį. Kaltinamųjų suole atsidūrė buvusio ryškaus Vokietijos politiko Franco Jozefo Štrauso sūnus Maksas.

Tačiau procesą Augsburge nustelbė kitas, kai vakar Diuseldorfe prieš teismą stojo buvę telekomunikacijų kompanijos “Mannesmann” vadovai, įtariami tuo, kad pažeidė verslo etiką.

Pernelyg didelės premijos

Pasak britų BBC, buvusieji “Mannesmann” vadovai kaltinami tuo, kad prieš ketverius metus leido direktorių tarybos nariams išmokėti pernelyg dideles premijas. Netrukus ši kompanija tapo britų korporacijos “Vodafone” nuosavybe.

Šis teismas iš karto tapo skandalingu vien dėl to, kad kaltinamųjų suole atsidūrė Vokietijos verslo elito grietinėlė. Prieš teismą, greta kitų, stojo buvęs “Mannesmann” vadovas Klausas Eseris ir dar trys jo artimiausi pavaldiniai.

Teismas turi nuspręsti, ar kaltinamieji pažeidė įstatymus, kai leido išmokėti didžiules premijas, kurioms iš viso buvo skirta net 57 milijonai eurų “Mannesmann” perėjimo “Vodafone” žinion išvakarėse.

Jeigu teismas įtariamuosius pripažins kaltais, jiems gresia laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė.

Kaltinimas grindžiamas tuo, kad premijos buvo išmokėtos pažeidžiant įstatymus, reikalaujančius, jog kompanijos vadovai gintų akcininkų interesus.

Kaltę neigia

Visi kaltinamieji savo kaltę neigia. Jie, anot BBC, sako, kad premijos nebuvo pernelyg didelės, atsižvelgiant į tai, kokia milžiniška buvo “Mannesmann” pardavimo korporacijai “Vodafone” suma - 180 milijardų dolerių. Tai - didžiausias sandėris Vokietijos istorijoje.

Tačiau valstybinius kaltintojus parėmė daug paprastų vokiečių, manančių, kad kai kurios šio sandėrio aplinkybės yra ne kas kita, kaip pasikėsinimas į rinkos ekonomikos principus.

Vokietijos istorijoje neregėto dydžio premijos (vos ne po vieną milijoną eurų vienam žmogui) sukėlė begales ginčų, ypač po to, kai tapo žinoma, jog dalis “Mannesmann” darbuotojų buvo išmesti į gatvę.

Gyvenimas nenusisekė

Buvusių “Mannesmann” veikėjų teismo procesas šiek tiek nustelbė kitą, irgi skandalingą procesą. Užvakar prasidėjęs Bavarijoje, jis privertė vokiečius prisiminti galingą buvusio federalinio gynybos ministro F.J.Štrauso figūrą. Jo sūnus Maksas nuo tėvo nė kiek neatsilieka - būdamas nedidelio ūgio, sveria 150 kilogramų.

Tačiau “Vokiečių banga” pažymi, kad sūnus į tėvą panašus tik išvaizda, daugiau niekuo. Atžalos gyvenimas nenusisekė, nors F.J.Štrausas savo pirmagimį prie politikos ėmė pratinti vos ne nuo vystyklų.

Septyniolikmetį vaikiną tėvas paskyrė savo sekretoriumi ir nuolat imdavo į nesibaigiančias keliones po užsienį. Vakarais, kai tėvas su sūnumi filosofuodavo apie politiką, jauniausioji iš Štrausų šeimos ir didžiausia neklaužada - Monika - sėdėjo ant šeimos galvos kelių ir nerūpestingai žaidė, rašo savo komentare “Vokiečių banga”.

Duktė - tėvo pėdomis

Likimo ironija yra ta, kad kaip tik Monika Holmajer-Štraus tėvo pėdomis nuėjo į politiką. Dabar ji - Bavarijos kultūros ministrė. Jai žadama graži ateitis.

O štai visas Makso gyvenimas - jau praeitis, teigia “Vokiečių banga”. Po tėvo mirties 1988 metais jis nusprendė pasinaudoti skambia pavarde ir paveldėti jo verslą.

F.J.Štrausas, būdamas aviacijos kompanijos “Erbas indastry” stebėtojų tarybos pirmininku ir turėdamas daug pažinčių įvairiose šalyse, savo firmai parūpindavo gerų užsakymų.

Garsų politiką ir kartu verslininką pažinojusieji dabar pasakoja, kad kai F.J.Štrausas grįždavo iš užsienio, jis būdavo pardavęs mažiausiai du aerobusus.

Padėdavo bičiulis

Daryti sandėrius F.J.Štrausui padėdavo jo draugas, žinomas tarpininkas ginklų prekyboje Karlas Haincas Šraiberis, kuris buvo apsiėmęs globoti Maksą.

Dabar prokuratūra turi duomenų, kad kartą K.H.Šraiberis Štrausui jaunesniajam sumokėjo daugiau kaip penkis milijonus markių. Ar tai buvo komisiniai, ar paprasčiausias kyšis, nežinia, bet nuo šios sumos nebuvo sumokėti mokesčiai.

Kaltinimo liudininku yra ne pats K.H.Šraiberis, kurio deportavimo iš Kanados nesėkmingai siekia Vokietijos valdžia, o jo sena užrašų knygelė, kur užrašyta kam, kada ir kiek sumokėta.

Tardytojai žino, kad dalis tų pinigų dabar yra slaptoje sąskaitoje viename Šveicarijos bankų. Bet M.Štrausas apie tai nesako nieko. Dar praėjusiais metais jis pareiškė: “Po to, kai užvirė tokios aistros, nesakysiu nieko. Galima primesti man visokių kaltinimų, bet jie nieko neverti”.

Praėjusį rugsėjį M.Štrauso sveikata smarkiai pašlijo. Jį ir dabar stebi psichiatrai. Tačiau teismas į šią aplinkybę nekreipė jokio dėmesio, ir teismo procesas prasidėjo. Manoma, kad jis užtruks iki kovo pabaigos.

Artėja prie “bananų respublikos” lygio

Prasidėjus iš karto dviem teismo procesams, Vokietijos žiniasklaida su nerimu ėmė kalbėti, kad šalį apniko korupcijos virusas.

Anot “Vokiečių bangos”, kuri remiasi oficialia statistika, korupcijos lygis Vokietijoje per praėjusius metus padidėjo net 21 proc. Jeigu tokia tendencija išliks, ši šalis gali tapti “bananų respublika”, tvirtina radijo stotis.

Tarptautinė organizacija “Transparency International” teigia, kad pagal korupcijos lygį Vokietija smarkiai pralenkė daugumą Vakarų Europos šalių, taip pat JAV ir Kanadą. Ši organizacija pažymi, kad nuo verslininkų neatsilieka ir politikai. Pakanka prisiminti nelegalias aukas ir “juodąsias” partijų kasas arba “šiukšlių skandalą” Kelne, kur iš šiukšlių perdirbimo įmonės mito vietos politikai.

“Transparency International” nurodo, kad Vokietijoje su korupcija kovojama vis silpniau. Todėl ši tarptautinė organizacija klausia: “Gal tai ir yra viena svarbių priežasčių, kodėl pagal ekonominius rodiklius Vokietija atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių?”