Technologijų lyderių klasė perbraižo skaitmeninės erdvės ribas (specialiai iš Briuselio)

Technologijos ir vis gilesnė skverbtis į skaitmeninę erdvę užvaldė naująją realybę. 28 galingiausi technologijų raiteliai nustato, laužo taisykles, gina silpnesniųjų teises ir kuria savo artimiausios ateities tech pasaulio viziją. Nuo šių asmenybių priklausys ir paprasto žmogaus kasdienybė.

Gigantai ir nežinomieji

2020-ieji technologijų pasaulyje buvo išskirtiniai. Pandemijos metu ryšys per "Zoom" tapo ypač svarbus biurų darbuotojams, o bet koks kitas vaizdo pokalbis padėjo palaikyti santykius su saviizoliacijoje esančiu artimu žmogumi.

Tuo pat metu internetas virto sąmokslo teorijų, visuotinio pasipiktinimo, o kartu ir vilties istorijų erdve. Daugeliui įvairių interneto platformų darbuotojų 2020-ieji ir 2021-ieji tapo jų produktyvumo katalizatoriumi, ypač – besiplečiančiame maisto ir kitų užsakomų bei pristatomų paslaugų ar produktų srityje. Trumpiau tariant – technologijos buvo ir yra visur, veikiausiai ir nebesitrauks.

Kai kurie kiti sąrašo, kuris suskirstytas į taisyklių kūrėjų, taisyklių laužytojų ir vizionierių kategorijas, vardai daug kam negirdėti.

"Politico" komanda savo sudarytu 28 technologijų pasaulio asmenybių sąrašu mėgino atspindėti bemaž visas gyvenimo sritis apraizgiusį technologijų vaidmenį visuomenėje. Šiame sąraše – ir technologijų reguliuotojų, ir žmonių iš visų gyvenimo sričių, kurie savo pasaulėžiūros propagavimu, naujovėmis ar kelius skinančia aštrių alkūnių politika artimiausiu metu stengsis nustatyti, kokį vaidmenį technologijos vaidins mūsų gyvenime ateinančiais metais.

Kai kurie vardai puikiai pažįstami technologijų gerbėjams. "Politico" vertinimu, pirmasis sąraše, atsidūręs virš kitų kategorijų lyderių, – muzikos klausimosi platformos "Spotify" įkūrėjas iš Švedijos Danielis Ekas, nepaprastai sėkmės lydimas technologijų verslininkas ir vienas iš nedaugelio europiečių, kurie šio tūkstantmečio pradžioje sėkmingai pajuto interneto platformų bumo startą.

Vis dėlto D.Ekas pirmoje vietoje atsidūrė ne dėl savo verslo vertės, o dėl vis viešesnio vaidmens, kurį jis pradėjo vaidinti pasaulinio dialogo apie technologijas kuluaruose.

Kad ir kaip būtų – mūšis su "Apple" dėl virtualiųjų programėlių parduotuvių taisyklių, kova dėl sąžiningo atlyginimo už atlikėjų įrašus ar didėjanti jo įtaka Europos lėšų rinkimo erdvėje, D.Ekas išsiskiria kaip technologijų įkūrėjas, kuris naudojasi savo įtaka, kad reglamentuotų ir tas technologijas, kurios yra už jo verslo ribų.

Labai tikėtina, kad kai kurie kiti sąrašo, kuris suskirstytas į taisyklių kūrėjų (angl. the rulemakers), taisyklių laužytojų (angl. the rulebreakers) ir vizionierių (angl. the visionaries) kategorijas, vardai daug kam yra negirdėti, tačiau jų įtaka yra svarbi technologijomis besinaudojančiam paprastam žmogui.

Atsakomybės persvarstymas

Pirmoji taisyklių kūrėjų sąraše – Helle Thorning-Schmidt, "Facebook" priežiūros tarybos pirmininkė. Buvusiai Danijos premjerei kliuvo sunki užduotis – nuspręsti, ką žmonės gali paskelbti viso pasaulio "Facebook" profiliuose. Būdama socialinių tinklų milžinės priežiūros tarybos pirmininke, ji kartu su kolegomis turi atsakyti į tokius klausimus kaip, pvz., leisti ar ne buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui sugrįžti į platformą.

Žinoma, šios moters vaidmuo neapsiėjo be įvairaus tono diskusijų. "Facebook" paskyrė 130 mln. dolerių priežiūros tarybai finansuoti, o tai, kritikų teigimu, pakerta ekspertų grupės nepriklausomybę.

H.Thorning-Schmidt teigia, kad priežiūros taryba palaipsniui verčia "Facebook" prisiimti didesnę atsakomybę už tai, ką žmonės kalba ir kuo dalijasi savo profiliuose – tai gali turėti įtakos politinių diskusijų vystymuisi internete visame pasaulyje.

Pagal tarybos taisykles, "Facebook" turi laikytis tarybos sprendimų dėl konkrečių įrašų, tačiau gali laisvai vertinti sprendimus dėl platesnės turinio politikos, laikant juos rekomendacijomis.

Ko socialiniuose tinkluose galima tikėtis artimiausiu metu? Tikriausiai dar daugiau ginčų sukelsiančių sprendimų dėl to, ar politinė kalba turėtų būti leidžiama didžiausiame pasaulio socialiniame tinkle – ypač prieš nacionalinius rinkimus.

Taisyklių kūrėjų sąraše rikiuojasi ir kiti technologijų milžinų reguliuotojai: "Apple" vyriausioji privatumo apsaugos pareigūnė Jane Horvath, "Google" ekonomikos politikos direktorius Adamas Cohenas, "Huawei" viešųjų reikalų ir komunikacijos prezidentė Chen Lifang, "Facebook" viešosios politikos direktorė ir ES reikalų vadovė Aura Salla. Tačiau tikrai ne mažiau reikšmingi ir ES skaitmenines taisykles kuriantys politikai, verčiantys minėtus technologijų milžinių lyderius sukti galvas apie neišvengiamą prisitaikymą.

Drąsūs planai

Formuojant Europos skaitmenines taisykles, Christel Schaldemose ir Andreas Schwabas yra galingiausi Europos Parlamento (EP) įstatymų leidėjai. Duetas pertvarko ES svarbiausias taisykles, siekdamas užtikrinti, kad technologijų gigantai netalpintų neteisėto turinio savo platformose ir kad jie sąžiningai elgtųsi su jų paslaugomis besinaudojančiomis įmonėmis.

Jie turi didelių ir kartu prieštaringų planų. Ch.Schaldemose, socialdemokratė iš Danijos, EP laiką leido daugiausia dėmesio skirdama vartotojų apsaugai. Ta pati filosofija perkeliama į ES turinio moderavimo taisykles, žinomas kaip skaitmeninių paslaugų ir platformų įstatymas DSA (angl. Digital Service Act), kurį ji nori sutelkti į interneto rinkų, tokių kaip "Amazon" ir "Alibaba", reguliavimą.

Tačiau Ch.Schaldemose požiūris nėra tai, ką turėjo omenyje įstatymo projekto rengėjai iš Europos Komisijos. ES vykdomoji institucija įspėjo, kad parlamentarės pakeitimai gali pažeisti tarptautinės prekybos taisykles.

Jos kolega A.Schwabas yra kovos su didžiosiomis technologijų pasaulio žaidėjomis veteranas. 2014 m. Vokietijos įstatymų leidėjas vienas iš pirmųjų paragino išsiskirti su "Google", o 2016 m. konkurencijos kovoje jis stojo prieš "Apple", linkdamas "Spotify" pusėn.

Jo planuojamas Skaitmeninių rinkų aktas (angl. Digital Markets Act), naujasis ES konkurencijos įstatymas, išskirtinai siūlo susiaurinti dėmesį ties "Google", "Apple", "Amazon", "Facebook" ir "Microsoft" – visi jie yra amerikiečiai. Šis planas provokuoja nesantaiką: tai ne tik skatina transatlantinių santykių pleištą, bet ir nesutarimų EP, ypač daugeliui kairiųjų teigiant, kad šios taisyklės turėtų būti taikomos įvairiausioms įmonėms, ne tik pačioms didžiausioms.

Pavežėjų pergalė

Greta visų taisyklių kūrėjų šmėžuoja ir išsiskirianti pora – Yaseenas Aslamas ir Jamesas Farraras, sąjungos prieš Jungtinės Karalystės (JK) didžiųjų technologijų kompanijų elgesį su darbuotojais organizatoriai.

Pastaraisiais metais JK naujienų antraštėse pavežėjų kompanija "Uber" buvo linksniuojama dažniau, nei įprasta – daugiausia būtent dėl šio dueto veiksmų. Nuo 2015 m. du buvę "Uber" vairuotojai reikalauja, kad bendrovė traktuotų savo vairuotojus kaip darbuotojus – tai klasifikacija, suteikianti jiems daugiau teisių, tarp jų ir socialinių, nei būnat traktuojamiems kaip nepriklausomi rangovai.

Vasarį Aukščiausiasis Teismas paskelbė Y.Aslamo ir J.Farraro pergalę, kurios jie ir tikėjosi, taip suteikdamas "Uber" vairuotojams teisę į minimalų atlyginimą, darbo laiko apsaugą ir apmokamas atostogas. Todėl įmonė buvo priversta prisitaikyti: kovą ji paskelbė apie naujas lengvatas vairuotojams, įskaitant pensijų planą ir atostogų laiką, ir netgi svarsto panašios praktikos diegimą visoje Europoje, ne tik JK.

Tačiau kova nesibaigė. "Uber" įmonė savo vairuotojų darbo laiką skaičiuoja tik jiems pradėjus savo kelionę ir tik jos metu. Tai yra pozicija, kuri Y.Aslamo ir J.Farraro tvirtinimu prieštarauja teismo sprendimui, nurodančiam, kad vairuotojų darbo laikas turėtų apimti bet kokį laikotarpį, kai vairuotojas yra prisijungęs prie programos ir yra pasirengęs priimti keliones.

Koks kitas Y.Aslamo ir J.Farraro taikinys? "Bolt" – dar viena pavežėjimo programėlė. Kolegos ką tik pradėjo masinius teisinius veiksmus prieš šią įmonę, ragindami ją pripažinti Aukščiausiojo Teismo sprendimą kaip ir "Uber" atveju. Veikiausiai belieka stebėti JK Aukščiausiojo Teismo sprendimo poveikį kitoms JK kompanijoms ir kas laimės kovoje dėl darbo laiko apsaugos.

Kurjerių sąjungininkė

Taisyklių kūrėjus keičia taisyklių laužytojai, o pirma šioje kategorijoje – Ispanijos darbo ministrė Yolanda Díaz. "Uber Eats" ir "Deliveroo" platformų maistą pristatantiems kurjeriams jau seniai netaikoma ta pati socialinė apsauga, kaip ir samdytiems darbuotojams, tačiau dabar jie išgyvena savo aukso amžių, nes turi galingą sąjungininkę – Y.Díaz. Diplomuota darbo teisės ekspertė akcentavo interneto pristatymo platformas, kai įvedė naują įstatymą, verčiantį jas įdarbinti kurjerius.

Iki šiol tokių platformų verslo modelis priklausė nuo lengvai prieinamų darbuotojų lankstumo – jiems nereikia mokėti minimalaus valandinio atlygio ar garantuoti apsaugos, pavyzdžiui, ligos atveju tikėtis pašalpos. Y.Díaz novatoriškas vadinamasis raitelių įstatymas profesinėms sąjungoms visoje Europoje suteikė naują standartą, į kurį nuo šiol reikia atkreipti dėmesį diskutuojant apie technologijų milžinių darbuotojų teises.

Šių metų pabaigoje ES turi pateikti savo pasiūlymą dėl tokių platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo. Y.Díaz žingsnis veikia kaip parakas profsąjungos aktyvistams, norintiems, kad platformų darbuotojams būtų užtikrinta tolesnė socialinė apsauga.

"Ispanijos pavežėtojų įstatymas yra klaidingo savarankiško darbo pabaigos pradžia visoje Europoje, – entuziastingai kalbėjo Ludovic Voet iš Europos profesinių sąjungų konfederacijos. – Tai nustato būsimų ES veiksmų platformų įmonėse standartą – darbuotojas turi būti pripažintas darbuotoju."

Nepaisant Y.Díaz pastangų, kai kurie nusivylė, kad ji esą nesiekė ambicingesnio įstatymo. Jo taikymo sritis apsiriboja kurjeriais ir netaikoma vairuotojams, priežiūros darbuotojams, valytojams ir kitiems didelių tech įmonių ekonomikos darbuotojams.

Kiti kolektyvai sako vertinantys lankstumą, kurį suteikia savarankiškai dirbančio asmens statusas, arba bijo, kad įstatymai paskatins tokius vardus kaip "Deliveroo" sumažinti savo kurjerių skaičių, kad toliau išliktų pelningi.

Valdyti sukrėtimus

Kai telekomunikacijų milžinės "Ericsson" generalinis direktorius Börje Ekholmas – vienas iš įdomiausių taisyklių laužytojų – paragino Švedijos prekybos ministrę įsileisti į šalį "Huawei", pasaulyje tai prilygo sensacijai. B.Ekholmas apskaičiavo, kad gimtojoje rinkoje patyręs netektis jis laimės Kinijoje. Vakaruose "Ericsson" tapo 5G tinklo rinkinio pardavėju, kuris šių metų pradžioje pasivijo ilgametę konkurentę Europoje "Nokia".

Jie atitinka jaunų, drąsių ir charizmatiškų JAV vadovų modelį: skirtingai nei jų vyresni kolegos iš Europos, broliai gerai jaučiasi prieš kameras ir užsiima veikla, susijusia su kriptovaliutomis.

Kinijoje švedų įmonė išgyvena nedidelį, bet esminį 5G rinkos klestėjimą, nors vietos operatoriai ir mėgsta pirkti "Huawei" produkciją. Net kai "Ericsson" atstovai skatina technologijų suverenitetą Europoje, kompanijos vadovas gina atvirą prekybos politiką, kad žemyno Šiaurės šalių telekomunikacijų gamybos čempionai galėtų klestėti užsienyje.

Tai darydamas švedas savo kadenciją kompanijoje "Ericsson" pavertė etalonine – jis parodė, kad Europos firmos gali valdyti geopolitinius reiškinius ir net laimėti. Technologijų pasaulį sekančios akys neabejotinai atkreipė į tai dėmesį.

Nesučiumpamas smogikas

Rusijos kibernetinis įsilaužėlis ir žvalgybos pareigūnas Dmitrijus Badinas taip pat prisijungė prie "Politico" sąrašo. Kitaip būti ir negalėjo: dėl ES sankcijų ir Vokietijos arešto orderio D.Badinas yra pagrindinis Europos žvalgybos ir saugumo tarnybų vargo šaltinis. Apie paslaptingą įsilaužėlį, dirbantį Rusijos valstybei, mažai žinoma, tik tai, kad jis įsilaužė ir užpuolė kai kurias jautriausias Vakarų institucijas.

Maištininkai: buvę „Uber“ vairuotojai Y.Aslamas ir J.Farraras bando pakeisti naujojo pervežimų verslo modelio požiūrį į darbuotojus. / Scanpix.com nuotr.

2015 m., kai, tyrėjų prielaidomis, D.Badinui tebuvo 24 metai, jis įsilaužė į dešimčių parlamento narių ir net kanclerės Angelos Merkel elektroninio pašto paskyras, taip parklupdydamas Vokietijos parlamento IT tarnybas.

Po metų D.Badinas jau vadovavo Rusijos žvalgybos pareigūnų komandai, kuri, kaip teigia JAV, įsilaužė į šalies Demokratų partijos serverius. Tiesa ar ne, bet didelės dalies manymu toks žingsnis padėjo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus laimėti būtent D.Trumpui.

D.Badinas – Rusijos žvalgybos agentūros GRU liūdnai pagarsėjusio padalinio Nr. 26165 darbuotojas, geriau žinomas kaip "Fancy Bear". "Bellingcat" tyrėjų analizė atskleidė, kad jis, manoma, užkodavo svarbiausias kenkėjiškų programų dalis, naudojamas garsiausiuose "Fancy Bear" įsilaužimuose, ir kad jis yra legendinio fantastinio stalo žaidimo "Warhammer" gerbėjas.

Nepaisant visų jo keistenybių, D.Badinas yra įsilaužėlis, turėjęs didžiausią įtaką Europos politikai per pastaruosius penkerius metus, o valdžia vis dar nežino, kur jis yra. Niekas nežino kur jis smogs kitą kartą.

Broliai vizionieriai

Transatlantinės vienybės viltis ir vizionierių lyderiai – Airijos bendrovės "Stripe" įkūrėjai broliai Patrickas and Johnas Collisonai. Jie it namuose jaučiasi ir Silicio slėnyje, ir Briuselyje. Tai retas atvejis, žinant, kad informacinių technologijų politikos aplinkoje vis labiau būdinga savotiška trintis tarp Europos ir JAV verslo.

Tačiau broliai lengvai apeina šią skiriamąją liniją. Gimę ir augę Airijoje, du dešimtmečius jie praleido įgyvendindami Silicio slėnio svajonę, kurdami finansinių technologijų kompaniją, kurios vertė dabar siekia 95 mlrd. "Stripe" profilis ypač išaugo pandemijos metu.

Būdami Silicio slėnio milijardieriais, broliai Collisonai turi pranašumą prieš kitus ES startuolių lyderius. Jie atitinka jaunų, drąsių ir charizmatiškų JAV vadovų modelį: skirtingai nei jų vyresni, nors ir ne mažiau drąsūs kolegos iš Europos, broliai gerai jaučiasi prieš kameras ir puoselėja kriptovaliutas.

Senajam žemynui sprendžiant, kaip užauginti savo vienaragius, broliai nori paveikti Europos politiką, kad ši po reikiamos transformacijos paskatintų savo startuolius. Laiške "The Economist" P.Collisonas pabrėžė, kad ES vis dar yra daug labiau reguliuojanti institucija nei savo pačios startuolių rėmėja. O Europa nemėgsta girdėti, ką ji daro blogai. Tačiau brolių verslas neišvengiamai artimiausioje ateityje kels klausimą: ar kriptovaliutos sėkmingai įsilies į pasaulinę mokėjimų sistemą?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Briuselio Satanistai

Briuselio Satanistai  portretas
braunasi y zmoniu sielas....

tai

tai portretas
jau ne zmones o nudvasinti klonai su iremintom /kazkieno/ programom kvantyniu lygiu 5 vandenio eros kuri dar tik ateity ir nevisiems=======
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių