Tik kai kurie Rusijos intelektualai pripažįsta savo valstybės istorinę atsakomybę už skriaudas, padarytas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims

Šių dienų Rusijoje, kuriai būdingas atsitraukimas nuo demokratijos, nedaug pasigirsta balsų, sugebančių pakilti virš nacionalinio egoizmo ir pripažinti istorinę savo šalies atsakomybę už skriaudas, padarytas kitoms tautoms.

Tik vienetai šiandien Rusijoje išdrįsta pasmerkti Stalino nusikaltimus, priminti Kremliaus kaltę už Baltijos šalių okupaciją 1940 metais, kitaip pažvelgti į pergalę prieš nacių Vokietiją.

Tarp tokių Rusijos žmonių - žinoma rašytoja, publicistė Marieta Čiudakova ir politikė Valerija Novodvorskaja, kurios Vakaruose ne sykį pavadintos “rusų tautos sąžine”. Jos abi sako jaučiančios Lietuvai daug simpatijų vien už tai, kad ši Baltijos šalis 1990-aisiais pirmoji ryžtingai ir kryptingai pasirinko savo kelią.

Prisiminė Sausio 13-ąją

M.Čiudakova “Kauno dienai” sakė, kad ji iki šiol mena tą jaudulį ir kartu pasipiktinimą, kuris ją užvaldė 1991-ųjų sausį, kai sąmokslininkai Vilniuje mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią.

Rašytoja gerai prisimena tekstą peticijos, kurią ji savo ranka tada paskubomis parašė ir kurią pasirašė kiti žinomi Rusijos žmonės, pakėlę balsą prieš militaristus, nekentusius demokratijos ir laisvės. M.Čiudakova sako išgyvenusi ypatingus jausmus, kai pati savo ausimis girdėjo, kaip jos ir vienminčių parengtas dokumentas tomis dramatiškomis dienomis buvo skaitomas visam pasauliui per Kauno radiją ir televiziją.

Toje peticijoje buvo priminta ir istorinė rusų atsakomybė už Baltijos valstybių okupaciją 1940 metais. “Kartos, kurioms priklausom, atrodytų, jau nėra atsakingos už 1940 metų įvykius: vis dėlto mes daug metų jautėme kaltę už Baltijos valstybių okupaciją, kurią įvykdė Sovietų Sąjunga. Tų metų įvykių vertinimas, dar sykį pakartotas pastaruoju metu, iš dalies išlaisvino mus iš tos kaltės naštos”, - buvo sakoma dokumente, paskelbtame 1991-ųjų sausio viduryje.

Prezidentai pasielgė logiškai

Paklausta, kaip ji vertina Lietuvos ir Estijos prezidentų atsisakymą vykti į iškilmes Maskvoje, M.Čiudakova, save vadinanti “mąstančia piliete”, atsakė: “Dabartinė Rusijos vadovybė irzliai reaguoja, kai būna raginama kritiškai įvertinti savo šalies sovietinę praeitį, įskaitant skriaudas, Kremliaus padarytas Baltijos tautoms.

Mūsų valdžia dabar atsisako pripažinti ir kritiškai įvertinti tai, ką savo metu prezidentas Borisas Jelcinas padarė prieš penkiolika metų. Jis tada pripažino, kad Baltijos valstybės 1940 metais buvo aneksuotos; nedidelės tautos nuo to labai smarkiai nukentėjo. Kai Kremlius dabar mėgina nuginčyti šį istorinį faktą, Lietuvos ir Estijos prezidentų sprendimas nevykti į iškilmes Maskvoje yra visiškai logiškas ir suprantamas”.

Atkirtis militaristams

Kremliui užsirūstinus, kad Lietuvos ir Estijos prezidentai atsisakė dalyvauti gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje, skirtose pergalės prieš nacių Vokietiją 60-mečiui pažymėti, M.Čiudakova demokratinių pažiūrų savaitraštyje “Moskovskije novosti” paskelbė straipsnį, pavadintą “Apie pergalę, šlovę ir garbę”.

“Generolai pergalės jubiliejaus išvakarėse “valo” rusų tautos atmintį, senukams frontininkams kaldami į galvas, kad nusikaltimai Katynėje prieš lenkų karininkus, Baltijos valstybių užgrobimas ir kiti nemalonūs istorijos tarpsniai neva sumažins jų pergalės reikšmę. O iš tikrųjų atnaujintas Stalino laikų nusikaltimų slėpimas daro gėdą prieš pasaulį mums, nugalėtojams, paversdamas mus apgailėtinais melagiais.

Garbė tokiai šaliai, kuri viską savo istorijoje pavadina tikraisiais vardais. Atskirti savo dabartį nuo praeities nusikaltimų - reiškia pasižadėti jų nekartoti. Bet mažai kas Rusijoje tokį pažadą dabar nori duoti”, - rašė publicistė.

“Dviejų Baltijos valstybių prezidentai nenori pas mus atvažiuoti švęsti gegužės 9-osios, mes į tai pareiškiam, kad jokios aneksijos nebuvo, o Baltijos šalių žmonės tikriausiai savo noru sulipo į gyvulinius vagonus, parengtus judėti Sibiro kryptimi. Istorinė tiesa negali būti korta diplomatiniuose ir kitokiuose žaidimuose’’, - pažymėjo rašytoja.

Gėdos neužsitrauks

Žinoma Rusijos opozicijos politikė - “Demokratinės sąjungos” pirmininkė Valerija Novodvorskąja irgi logišku bei teisingu vadina Lietuvos ir Estijos vadovų apsisprendimą nepriimti Rusijos prezidento kvietimo dalyvauti gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje. Politikės teigimu, švęsti pergalę turi pagrindo sovietinio jungo nepatyrusios valstybės, o ne tos, kurias Antrajam pasauliniam karui baigiantis esą “išlaisvino” sovietų kariuomenė.

Politikės nuomone, V.Putino, kurį ji vadina diktatoriumi, kvietimo nepriėmę užsienio valstybių vadovai neužsitrauks sau gėdos.

“Džiaugiuosi, kad Lietuva, sovietinei “perestrojkai” baigiantis paskelbusi nepriklausomybę, bus tarp tų, kurie nedalyvaus Raudonojoje aikštėje ir nepataikaus dar vienam Rusijos diktatoriui - V.Putinui ir ignoruos siautulį Raudonojoje aikštėje. Norėtųsi, kad ir Latvijos prezidentė netaptų vienybės laužytoja. Demokratinė sąjunga ragins visus kviečiamuosius gegužės 9-ąją į Maskvą nevykti”, - sakė V.Novodvorskąja.

Įspėja apie stalinizmo pavojų

M.Čiudakova ir V.Novodvorskaja rimtai įspėja apie pavojų, kurį kelia Rusijos valdžios planai patyliukais Staliną ne tik reabilituoti, bet ir paversti jį karvedžiu, pasiekusiu pergalę prieš nacių Vokietiją.

Rašytoja sako, kad viskas daroma labai rafinuotai: valdžia dažniausiai apeliuoja į “visuomenės valią ir pageidavimus”.

M.Čiudakova tvirtina, kad net mažiausias abejingumas šiuo metu gali būti pavojingas. “Jeigu kas nors sako, kad savo publikacijomis ir pasisakymais sutirštinu spalvas, tai tas tikriausiai nori būti paliktas ramybėje. Niekas netikėjo, kad mums įbruks Stalino laikų himną, kai raginau rinkti parašus po protesto laišku dar 2000-ųjų rudenį. Kai griebėmės, mums buvo pasakyta, kad pavėlavom”.

Rašytoją jaudina iš įvairių Rusijos regionų ateinantys pranešimai, kaip iš naujo kyla Stalino šmėkla.

Diktatoriaus paminklus pastatyti sumanyta Jakutijoje ir Volgograde. Tačiau rašytoją, pasak jos, labiausiai sujaudino pranešimas iš Oriolo. Ten miesto tarybos deputatai priėmė kreipimąsi, pavadintą “Dėl teisingumo atkūrimo, vertinant istorinį SSRS ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Josifo Stalino vaidmenį”. Kreipimesi taip pat siūloma atstatyti paminklus Stalinui ten, kur jie buvo, taip pat sugrąžinti jo vardus toms gatvėms, kurios tą vardą turėjo.

Vertina pašaipiai

Tiek M.Čiudakova, tiek V.Novodvorskaja griežtai kritikuoja Kremliaus veiksmus, kuriais vis dar siekiama atkurti buvusią imperiją arba bent “užmesti tinklą” ant anksčiau kontroliuotų respublikų. Vienas tokių pretenzingų žingsnių - specialios valdybos prie Rusijos prezidento įsteigimas. Ji turės ginti šios valstybės interesus artimajame užsienyje bei “kultūros ir dvasiniais ginklais” kovoti su “oranžinėmis” ir panašiomis revoliucijomis.

V.Novodvorskaja šias užmačias vertino pašaipiai. “Lietuvai po jos įstojimo į NATO nereikia nerimauti dėl visų Rusijos, jos prezidento bei prie jo steigiamų valdybų šizofreniškų išsišokimų. Lietuvoje “oranžinė” revoliucija įvyko gana seniai, kai tokių ar kitokių valdybų nė būti nebuvo. Tą dieną, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės stovėjo susikibę rankomis Baltijos kelyje, galima sąlyginai vadinti “oranžine”.

Rusijos valdžia kažkaip vėlai susizgribo - dabar jau ji nieko nepakeis. Tie, kurie dirbs minėtoje valdyboje, Baltijos valstybėms nieko nepadarys. Galės tik graužtis alkūnes ir lieti ašaras gaudami už tai atlyginimus”, - tvirtino politikė.

“Demaskuos” priešus

Kaip jau buvo pranešta. Rusijos prezidentas paskelbė įsaką, kuriuo vadovauti Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdybai paskirtas žinių agentūros “Regnum” vadovas Modestas Kolerovas, gerai žinomas nepalankiais pareiškimais Baltijos valstybių atžvilgiu.

“Nieko neturėtų trikdyti šie “tarpregioniniai ir kultūriniai ryšiai”. Ši valdyba užsiims kontrrevoliucija posovietinėje erdvėje.

Rusijos prezidento puslapyje pasirodė dokumentas, kuris vadinasi “Pažyma apie Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos veiklą”. Ten nurodyta, jog “didelė šios valdybos veiklos sritis yra nepriklausomose valstybėse, susikūrusiose buvusios SSRS teritorijoje”, - M.Kolerovo paskyrimo proga paskelbta Rusijos interneto portale “Utro.ru”.

Pats M.Kolerovas šios svetainės korespondentui teigė, kad Rusija turinti ginti savo interesus visoje posovietinėje erdvėje bei darysianti tai “kultūros ir dvasingumo ginklais”.

Žinių agentūra “Regnum” pastaruoju metu periodiškai skelbia straipsnius, “demaskuojančius” Rusijos priešus, kurie aplink šią valstybę esą rezga “aksomines revoliucijas” ir taip kenkia jos interesams bei pakerta jos suverenumą.

“Regnum” publikacijos kaip diena nuo nakties skiriasi nuo M.Čiudakovos, V.Novodvorskajos, jų negausių vienminčių pozicijos, pagal kurią Rusija be pabaigos kamuosis, kol neatsisakys imperinių ambicijų ir nepažvelgs tikrovei i akis.

Virš Rusijos vėl kyla Stalino šmėkla, metanti šešėlį Rusijos ir Baltijos valstybių santykiams.