Kam reikalinga valdžia, jeigu ji nesugeba apginti žmonių? Tokį klausimą užduoda rusai po stichinės nelaimės Krasnodaro krašte.

Šokas ir pyktis

Krymsko gyventojai, šią savaitę rinkęsi į potvynio aukų laidotuves, dar gyvai prisiminė ankstyvą praėjusio šeštadienio rytą, kai užstrigo namuose vandeniui pakilus iki metro, paskui dviejų ar net trijų kaimynų klyksmus ir baimės apimtų gyvulių staugimą.

Pasak JAV laikraščio "The New York Times", iš pradžių gyventojus ištiko šokas, o po to apėmė pyktis, kai paaiškėjo, kad valdžios pareigūnai dar išvakarėse žinojo apie artėjančią nelaimę, bet nesiėmė įspėti miegančių žmonių. Praėjus penkioms dienoms po nelaimės, valdžia negalėjo pateikti ir tikslaus aukų skaičiaus. Nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad visame Krasnodaro krašte žuvo 171 žmogus, Tyrimų komitetas – 164, o Sveikatos apsaugos ministerija ir krašto gubernatorius Aleksandras Tkačiovas kalbėjo apie 165 žuvusiuosius.

Pranešama, kad Krymską užgriuvusi banga galėjo siekti septynis metrus ir visi, atsidūrę jos kelyje, buvo pasmerkti. Būtent ši aplinkybė pakurstė įtarimus, jog nelaimės priežastimi tapo vandens išleidimas iš užtvankos. Kol valdžios pareigūnai išsisukinėja nuo konkretaus atsakymo, gyventojų galvose įsitvirtino nuomonė, jog vanduo buvo sąmoningai nukreiptas į Krymską, kad neužlietų gubernatoriaus A.Tkačiovo žemių ir verslo objektų prie Novorosijsko.

Norėjo užmėtyti akmenimis

45 metų Sergejus Viktorovičius apgriautoje duonos parduotuvėje papasakojo, kaip šeštadienio paryčiais tamsoje pabudo pajutęs, kad jo lova šlapia. Ištiesęs ranką prie telefono vyras suprato, jog aparatas jau dingo vandenyje.

"Jeigu jie žinojo apie nelaimę 23 val., kodėl neįspėjo mūsų? Kas mes – mėsos gabalai? Ar mes nesame žmonės? – piktinosi vyras, prisistatęs tėvo vardu, nes bijo policijos keršto. – Mes dar jauni, todėl išplaukėme, o kaip dėl mūsų močiučių? Kiek močiučių nuskendo?"

Gyventojai vos tvardė emocijas, kai sekmadienį susitikti su gyventojais atvyko gubernatorius A.Tkačiovas.

"Jeigu aplink nebūtų buvę tiek policijos, mes būtume užmėtę jį akmenimis", – tikino S.Viktorovičius.

Audringą žmonių reakciją sukėlė toks gubernatoriaus paaiškinimas, kodėl žmonės nebuvo įspėti apie artėjančią nelaimę: "Jūs manote, kad buvo galima kiekvieną apeiti? Ir jūs būtumėte atsikėlę ir išėję iš namų?"

Senas metodas nesuveiks?

Kad ir kokie būtų katastrofos padariniai – atleidimai, kompensacijos ar baudžiamosios bylos, Krymsko istorija gyvai iliustruoja prarają tarp Rusijos valdžios ir gyventojų.

"Gerai pažįstamas scenarijus kartojasi kaskart, kai įvyksta katastrofa, – radijui "Echo Moskvy" sakė Maskvos Carnegie centro ekspertas Nikolajus Petrovas. – Žmonės kaltina valdininkus, ir dažnai pagrįstai, už tai, kad jie nesugebėjo jų apsaugoti. Centrinė valdžia ieško ko nors vietinio lygmens, kam galėtų suversti kaltę, o vietos valdininkai išsisukinėja ir meluoja siekdami išvengti atsakomybės."

Kai kurie ekspertai teigia, kad prezidentas V.Putinas pateko į labai sunkią padėtį ir kad jo įprastas metodas – atvykti į įvykio vietą, pažadėti nubausti kaltininkus ir sumokėti kompensacijas – šįkart gali nesuveikti.

"Kai matome, koks masinis nepasitikėjimas kyla internete, galime suprasti, kad šioje šalyje liaudis dar prisimena, kaip valdininkai meluodavo, perdėdavo ir slėpdavo tiesą po galybės nelaimių praeityje, – sakė politologas Andrejus Piontovskis. – V.Putinas pasirodė kaip tokių situacijų sprendimo meistras: praeityje jis greitai nuversdavo kaltę nuo savęs ir centrinės valdžios. Bet dabar šis metodas gali nesuveikti.

Pirma, V.Putinas yra labai artimas gubernatoriui A.Tkačiovui, nuo kurio priklauso dėl artėjančios 2014 m. olimpiados Sočyje. A.Tkačiovas taip pat kuruoja rūmų statybas prie Juodosios jūros – V.Putinui ir Bažnyčios patriarchui. Be to, žmonės tapo sąmoningesni. Rusijoje stiprėja demokratinis protesto judėjimas, ir šįkart žmonės nesileis vedžiojami už nosies."