Lenkija įtariai žiūri tiek į partnerę Europos Sąjungoje - Vokietiją, tiek į Rusiją

Naujoji Lenkijos valdžia pasisako už naują Europos politiką, kurioje, pasak išrinktojo prezidento Lecho Kačynskio, “nacionalinių interesų kategorija turi pakeisti euroentuziastų klaidas”.

Šie žodžiai gali reikšti, kad Varšuva naujomis akimis pažvelgs į Briuselyje puoselėjamą Bendrijos integraciją. Naujųjų Lenkijos vadovų nuomone, šis procesas naudingas tik didžiosioms ES valstybėms, pirmiausiai Vokietijai, su kuria Varšuvos santykiai vis labiau komplikuojasi.

Tuo tarpu Maskvoje manoma, kad atėjimas Lenkijoje į valdžią naujų politikų Rusijai neturės jokios reikšmės.

Grėsmingoji kaimynė

Lenkų nepasitenkinimą Bendrija didele dalimi nulemia Vokietijos politika. “Didžiosios kaimynės iš Vakarų grėsmė lenkų sąmonėje yra taip stipriai įaugusi, kad to vokiečiai negali net įsivaizduoti”, - nurodo Vokietijos laikraštis “Frankfurter Allgemeine”.

Pradedant XVIII amžiumi, Berlynas su Maskva ne kartą skriaudė lenkus. Paskutiniojo Lenkijos pasidalijimo tarp Hitlerio ir Stalino aukomis, įskaitant Lenkijos žydus, tapo 6 milijonai žmonių. Iki šiol vos ne kiekvienoje lenkų šeimoje gyvi prisiminimai, susiję su nacių siautėjimu.

“Varšuvos santykiai su ES, lenkų požiūriu, priklauso nuo, kokiu mastu Europai pavyks sutramdyti pavojingą Vokietiją. Jeigu Berlynas integruojasi į subalansuotą sistemą, susijusią su Amerika, kas sudarys sąlygas neleisti klestėti Vokietijos pranašumui, ES kartu su NATO laiduos iki šiol egzistuojančių grėsmių, kylančių Lenkijai, likvidavimą”, - konstatuoja “Frankfurter Allgemeine” ir priduria: “Bet jeigu Europos ryšiai su Amerika susilpnės ir jeigu Vokietija sudarys dingstį manyti, kad ji su Maskva lipdo kažkokias ašis, tuomet Europa su Lenkijos žaizdos ženklu pavirs jos istorinės priešininkės - Rusijos - įrankiu”.

Bus kaip apsupta sala

Laikraštis nurodo, kad toks požiūris buvo labai paplitęs abiejose konservatyviose partijose, kurioms šiandien simpatizuoja lenkų dauguma. Tačiau, nugalėjus Lešekui ir Jaroslavui Kačynskiams, tendencijos, nukreipiančios Lenkiją nuo Vokietijos ir ES, smarkiai sustiprėjo.

“Naujoji Lenkijos vadovybė pasiryžusi ryžtingai konfrontacijai: jeigu Vokietija nenustos “grasinti” Lenkijai ir jeigu Europa nesutramdys Berlyno, Lenkijai reikės tapti apsupta sala, vieniša, nepalenkiama, kuri remsis tik Amerikos galia ir autoritetu”, - rašo “Frankfurter Allgemeine”. “Taip iškyla iškreiptas pavojingos, potencialiai revanšistinės Vokietijos įvaizdis, turintis istorines ir psichologines šaknis”, - nurodo laikraštis.

Pakurstė nerimo nuotaikas

Nerimo kupinas nuotaikas dar labiau pakursto pati Vokietija, kai nesusilaiko nuo pagundos tapti Maskvos partnere tradiciškai blogų Lenkijos ir Rusijos santykių kontekste.

Kaip tik tokiu pavyzdžiu gali tapti planas, pagal kurį iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą turi būti nutiestas dujotiekis. Šį projektą Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis pavadino “Šrioderio ir Putino paktu”. Tiek Baltijos šalyse, tiek Lenkijoje manoma, kad šis planas kertasi su ES deklaruojamu solidarumu.

Beveik visiškai priklausanti nuo naftos ir dujų tiekimo iš Rusijos, Lenkija norėjo, kad naujasis dujotiekis eitų jos teritorija, bet Maskva nusprendė priešingai. Kai kurių analitikų nuomone, tai buvo Kremliaus kerštas už Varšuvos vaidmenį Ukrainoje, kai ten vyko “oranžinė revoliucija”.

Būsimoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau ne kartą pareiškė, kad ji ateityje atsižvelgs į Lenkijos, kitų kaimynių prie Baltijos jūros interesus. A.Merkel sakė, kad kai ji ateityje skris į Maskvą, jos lėktuvas būtinai nusileis Varšuvoje.

“Būtų gerai, kad A.Merkel dar atsisakytų sumanymo savo darbo kabinete pasikabinti portretą imperatorienės Jekaterinos Didžiosios, Rusijos monarchės, kuri 1795 metais kartu su Fridrichu II pasidalijo Lenkiją”, - ironizavo “Frankfurter Allgemeine”.

Sumaniai naudojasi nesutarimais

Briuselis su nerimu stebi Lenkijos politinio elito nuotaikas, kurioms būdingas įtarumas viskam, kas vyksta Vokietijoje. ES būstinėje manoma, kad tai gali dar labiau suskaldyti Bendriją. Tuo tarpu Maskva yra netgi patenkinta, kad Varšuvoje svarbiausius postus užėmė atlantistai. Rusijos politikai kartais sumaniai naudojasi nesutarimais, iškylančiais tarp ES ir Jungtinių Valstijų.

Maskvoje veikiančio fondo “Politika” prezidentas Viačeslavas Nikonovas nemato problemų dėl to, kad Lenkijos prezidentu išrinktas L.Kačynskis, kuris Rusijos atžvilgiu laikosi kur kas griežtesnės pozicijos nei jo buvęs varžovas Donaldas Tuskas.

“Kadangi santykiai su Lenkija pastaruoju metu buvo itin prasti, tai, kaip sakoma, blogiau nebūna - ir aš tikiuosi pagerėjimo. L.Kačynskis - dešinysis tradicionalistas, todėl nereikia įrodinėti, kad jis ateityje švelniau žiūrės į santykius su Rusija, o su tokiais žmonėmis visada lengviau susitarti”, - agentūrai “Interfax” sakė V.Nikonovas.

Užkliuvo lojalumas Amerikai

Maskvos politikos tyrimų instituto direktorius Sergejus Markovas taip pat mano, kad L.Kačynskio išrinkimas Lenkijos prezidentu - ne pats blogiausias variantas Rusijai.

“Be abejo, Kačynskis užsikrėtęs rusofobija - beje, kaip ir jo varžovas antrajame rinkimų rate, bet tik jis labiau pasireiškia. Tačiau paradoksas, bet tai gal net ne pats blogiausias variantas Rusijai”, - tai pačiai agentūrai Interfax sakė S.Markovas.

Jis paaiškino, jog remiasi tuo, kad “mus mažai jaudina santykiai su pačia Lenkija - jie minimalūs dėl Lenkijos kaltės, - mums svarbūs santykiai su Europos Sąjunga”.

“Esant šiai situacijai akivaizdi nepridengta rusofobija Lenkijoje, kuri siekia formuoti Europos Sąjungos požiūrį Rusiją, akivaizdžiai sumažins jos vaidmenį šioje organizacijoje. Be to, prie Lenkijos vaidmens sumažėjimo Europos Sąjungoje gali privesti ir pabrėžtinas Kačynskio lojalumas Amerikai”, - mano politologas.

Lenkijos lojalumas Amerikai užkliūna ne tik Maskvos politologams. Prieš trejus metus Varšuva, dar būdama kandidatė į ES, atsisakė pirkti Vakarų Europoje gaminamus karo lėktuvus ir nusprendė apsirūpinti JAV gamybos lėktuvais.

Varšuvos norą siekti kuo glaudesnių santykių su Vašingtonu liudija ne vien šis atvejis. Lenkija viena pirmųjų pasiūlė savo paslaugas JAV, kai ten buvo nutarta Irake nuversti Sadamą Huseiną. Lenkų politikų savimeilę glosto Amerikos pareigūnų nuolat kartojami žodžiai, kad “Lenkija - ištikimiausia Jungtinių Valstijų sąjungininkė visoje Europoje”.

Kartais Lenkijoje padūsaujama: “Amerika - mūsų bičiulė, bet ji toli, o kaimynystėje - du įtartini galiūnai”.