Rusijos ir Bulgarijos santykius temdo praeities šešėliai

Nepriklausomi politikos ekspertai tiek Maskvoje, tiek Sofijoje mano, kad dabar, kai Rusijos ir Bulgarijos keliai išsiskyrė, abiem šalims derėtų elgtis santūriau ir mėginti atsikratyti praeities naštos.

Sofijoje manoma, jog Maskva neturėtų nervintis dėl to, kad buvusios Varšuvos sutarties šalys savo likimą susiejo su Vakarų politinėmis ir ekonominėmis struktūromis. Savo ruožtu Rusijos atstovai įsitikinę, kad buvusioms partnerėms nevertėtų griebtis kokio nors keršto už praeities skriaudas.

Šešioliktoji respublika

Tiek Bulgarijoje, tiek Rusijoje yra nemažai žmonių, kurie jaučia nostalgiją tiems laikams, kai bulgarai rusus vadino broleliais. Maskva traktavo Bulgariją kaip artimiausią sąjungininkę, ją neretai vadino Sovietų Sąjungos šešioliktąja respublika, primena savaitraštis “Echo planety”.

Prieš 30 metų SSRS ir Bulgarijos vienijimosi klausimas abiejose sostinėse buvo svarstomas labai rimtai, bet dėl kažkokių priežasčių šis projektas liko nerealizuotas.

Bet ir tuomet dalis bulgarų jautėsi tarsi jaunesnieji broliai. Ši aplinkybė tapo nelengva našta dviem šalims po komunistinės sistemos kracho Rytų Europoje.

Sužlugus Sovietų Sąjungai, Maskvos ir Sofijos santykiai pastebimai atšalo. Pastangos juos normalizuoti nedavė norimų rezultatų. 2002 metais Maskvą suerzino Bulgarijos nutarimas įvesti vizas Rusijos piliečiams. Tais pačiais metais Sofija ryžtingai pasipriešino Rusijos planams įstoti į Pasaulinę prekybos organizaciją.

Nedėkingi kaimynai

“Echo planety” iniciatyva surengtoje diskusijoje prie apskritojo stalo Rusijos atstovai bulgarams pretenzijų nestokojo. Ypač pasižymėjo Valstybės Dūmos deputatas istorikas Konstantinas Zatulinas. Jis priekaištavo bulgarams už tai, jog už jų išvadavimą iš turkų jungo, trukusio penkis šimtus metų, jie “atsidėkojo” tuo, kad abiejuose pasauliniuose karuose dalyvavo Vokietijos pusėje.

Negana to, už išvadavimą iš nacių ir ilgametę ekonominę pagalbą bulgarai “atsilygino” tuo, kad Jugoslavijos krizės metu nesuteikė Rusijai oro koridoriaus, kai reikėjo taikdarius iš Riazanės permesti į Kosovą, žėrė priekaištus K.Zatulinas, pridūręs: “Užtat Sofija mielai sutiko leisti NATO aviacijai skristi virš Bulgarijos su bombomis, skirtomis Serbijai”.

Vis dar neįveikia krizės

Į šias pretenzijas atsikirto Bulgarijos ambasadorius Rusijoje Lijanas Vasiljevas. Jis sakė, kad tarp jo šalies ir tuometinės Sovietų Sąjungos “buvo pernelyg daug brolybės, tiek daug, kad maža šalis vis dar niekaip negali įveikti ekonominės krizės”.

Pasak ambasadoriaus, ši krizė kilo todėl, kad anksčiau jo šalies ekonomika 80 proc. priklausė nuo Varšuvos sutarties valstybių ir 70 proc. nuo Maskvos.

Daug bulgarų mano, kad atsakomybė už dabartinę krizę tenka buvusiajam “vyresniajam broliui”. Tuo tarpu Rusijos politikai teigia, kad kalti patys bulgarai, nes pernelyg uoliai vykdė visus Vakarų ekspertų nurodymus, kai buvo vykdomos ekonominės reformos.

Ypač sunkioje padėtyje atsidūrė Bulgarijos žemės ūkis. Net kaimiečiai važiuoja pirkti pomidorų ir kiaušinių į kaimyninę Serbiją.

Pasikeista vizitais

Dviejų šalių ryšiai, nors ir su dideliais sunkumais, vis dėlto plėtojami. 2002-ųjų rugsėjį Rusijoje su vizitu lankėsi Bulgarijos prezidentas Georgijus Pyrvanovas, praėjusių metų pavasarį Sofijoje viešėjo Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Nuolat veikia tarpvyriausybinė ekonominio bendradarbiavimo komisija, kurią sudaro abiejų šalių aukšto rango pareigūnai.

Prekių apyvarta tarp dviejų valstybių pernai sudarė 1,4 milijardo dolerių. Bulgarijos valdžiai kelia didelį rūpestį tai, kad į šią Balkanų šalį vis dar mažai investuoja Vakarų kompanijos. Jos mano, kad Bulgarijoje verslui vis dar nėra reikiamų sąlygų. Bet Rusijos kompanijų tai nebaugina. Kaip tik jos ir dominuoja kaimyninėje šalyje.