Pekinui draugiška Taivano Gomindano (KMT) partija vėl išstumta iš valdžios. Salos vadove išrinkta Tsai Ing-wen, kuri yra nepriklausomybės šalininkė. Bet ar nesukels tai konflikto tarp Taivano ir Kinijos?

Už nepriklausomybę

Taivano lyderio rinkimų rezultatai parodė, kad daugelis salos gyventojų nėra pasirengę glaudesniems santykiams su didžiąja kaimyne Kinija.

T.Ing-wen leido suprasti, kad dėl Taivano savarankiškumo ji neketina leistis į kompromisus. Po rinkimų surengtame mitinge ji savo šalininkams iš Demokratinės pažangos partijos (DPP) žadėjo, kad vyriausybė "tvirtai saugos šalies suverenumą".

Pekinui ji perdavė aiškią žinią – bet koks bandymas slopinti Taivano suverenitetą pakenks santykiams abipus sąsiaurio. "Mūsų demokratinė sistema, mūsų tapatybė ir tarptautinė erdvė turi būti gerbiama", – tvirtino naujoji šalies lyderė.

Šiuos žodžius, ko gero, galima būtų interpretuoti kaip pažadą išlaikyti esamą status quo; t. y. T.Ing-wen, regis, nei imsis kokių nors veiksmų, kurie pagerintų santykius su Pekinu, nei ketina daryti ką nors, kas juos pablogintų.

Tuo metu Gomindano kandidatas į prezidentus Ericas Chu apgailestavo, kad KMT nepavyko palenkti rinkėjų į savo pusę. "Gaila, kad pralaimėjome. Mes nepakankamai intensyviai dirbome ir nepateisinome rinkėjų vilčių", – pripažino E.Chu.

Analitikai pažymėjo, kad DPP populiarumą nulėmė du veiksniai: pirma, rinkėjai Taivane nuogąstauja dėl KMT suartėjimo su Kinija politikos. Antra, Kinijos ekonomiką apėmus stagnacijai, daugeliui nerimą ėmė kelti prekybos sutartys su didžiąja kaimyne, esą šios nėra naudingos paprastiems taivaniečiams.

Kaip katė su pele

Pekinas laiko Taivaną atsiskyrusia provincija ir deklaruoja siekį susijungti, o daugelis taivaniečių nori būti savo šalies šeimininkais.

Nuo III a. Taivanas yra minimas Kinijos imperijos šaltiniuose. Nepaisant to, ne kinai, o europiečiai pirmieji kolonizavo salą.

XVI a. viduryje Taivaną pasiekė portugalai, o nuo XVII a. juo ėmė domėtis ispanai ir olandai. Būtent olandų valdymo metais prasidėjo kinų imigracija į Taivaną, kuri dar labiau suintensyvėjo XVII a. Kinijai išvijus olandus iš tos salos ir ten įsitvirtinus.

Tiesa, XIX a. Kinija buvo priversta perduoti Taivaną Japonijai, kadangi pralaimėjo karą su ja.

Tačiau 1945 m. kapituliavo ir Tokijas, po to japonai sugrąžino Taivaną 1912 m. įsteigtai Kinijos Respublikai – ši tuo metu buvo laikoma Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų sąjungininke.

Netrukus Kinijoje kilo pilietinis karas, kuriame Mao Zedongo vadovaujami komunistai 1949 m. sutriuškino generolo Chiang Kai-sheko Kinijos Respublikos kariuomenę. Po pralaimėjimo Ch.Kai-shekas su 2 mln. žmonių pasitraukė į Taivaną ir ten toliau tęsė Kinijos Respublikos tradicijas.

Žemyninėje Kinijoje įsitvirtino M.Zedongo vadovaujami komunistai, kurie paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) įkūrimą.

Taip radosi dvi Kinijos – iki šiol jos viena kitos nepripažįsta ir abi laiko save tikrosiomis Kinijos valstybingumo tradicijų tęsėjomis. Dėl to oficialiai nebendrauja ir jų vadovai, nes toks bendravimas faktiškai reikštų abipusį pripažinimą.

KLR ir Taivano santykiai buvo įtempti ilgus dešimtmečius po komunistinės revoliucijos Kinijoje.

Tiesa, praėjusio amžiaus pabaigoje juos bandyta švelninti. Kinija tada paskelbė apie principą "viena šalis, dvi sistemos" – anot šio modelio, jeigu Taivanas sugrįžtų į Kinijos sudėtį, jis gautų plačią autonomiją.

Tačiau šio Pekino pasiūlymo Taipėjus nepriėmė, nors ir sušvelnino taikomus ribojimus susisiekimui tarp salos ir žemyno bei leido tarpusavio investicijas.

Baigiantis XX a. oficialiai buvo nutrauktas ir karo stovis su KLR.

Tačiau tūkstantmečių sandūroje Taivano prezidentu buvo išrinktas Chenas Shui-bian, kuris viešai deklaravo, kad yra salos nepriklausomybės šalininkas.

Tas pokytis sukėlė nerimą Pekine. Po ketverių metų Ch.Shui-bian buvo perrinktas Taivano vadovu, o reaguodama į tai KLR 2005 m. patvirtino vadinamąjį antiatsiskyrimo aktą, pasak kurio, Pekinas, esant reikalui, gali stabdyti Taivano atsiskyrimą jėga.

Santykiai pasitaisė 2008 m., kai Taivano prezidentu tapo Ma Ying-jeou, kuris itin akcentavo Taivano ekonominių ryšių su Kinija reikšmę.

Vis dėlto Kinijos ekonomikos sulėtėjimas nulėmė, kad ši politika nebuvo sėkminga.

"Anakondos žiedas"

Yra ir tokių, kurie nėra pernelyg suinteresuoti geresniais santykiais tarp Taivano ir Kinijos.

Jungtinėms Valstijoms Taivanas – reikšmingas sąjungininkas, nors Vašingtonas oficialiai nėra pripažinęs Taivano nepriklausoma valstybe.

JAV Kongresas yra priėmęs vadinamąjį santykių su Taivanu aktą, kuriuo remiantis, JAV įsipareigojo aprūpinti Taivaną salos gynybai skirta ginkluote.

Tarptautinių santykių ekspertai pažymi, kad JAV Taivanas, kaip ir Japonija bei Pietų Korėja, yra reikalingas, siekiant subalansuoti augančią Pekino galią regione.

Tiesa, amerikiečiai vengia erzinti Pekiną, tad jie neparodė, kad labai džiaugtųsi dėl T.Ing-wen pergalės, – jie pasveikino šią politikę iškovojus pergalę, tačiau kartu pagyrė ir ankstesnį salos lyderį, kad šis bandė gerinti santykius su Kinija.

"Mes laukiame malonaus darbo su T.Ing-wen ir visų Taivano partijų lyderiais, siekdami daugelio mūsų bendrų interesų bei stiprindami neoficialius žmonių ryšius tarp JAV ir Taivano, – tvirtino JAV Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby. – Dėkojame prezidentui Ma Ying-jeou už jo pastangas plėtoti stiprią partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis ir sveikiname konkrečius jo žingsnius, žengtus santykiams abipus sąsiaurio gerinti pastaraisiais metais."

Užblokavo naujienas

Kinija gana aiškiai leido suvokti, kad rinkimų rezultatai jai visai nepatinka, – vos tik tapo aišku, kad Taivano prezidento poste bus T.Ing-wen, jos profilis dingo iš populiariausio Kinijoje socialinio tinklo, kadangi cenzoriai pasistengė kuo skubiau užblokuoti bet kokį šios Pekino nemėgstančios politikės paminėjimą.

Į "Twiter" panašaus tinklo "Weibo" paieškos skiltyje surinkus "Tsai Ing-wen" ir "Taiwan elections" (rinkimai Taivane), pasirodė toks užrašas: "Pagal atitinkamus įstatymus, taisykles ir politiką šios paieškos rezultato negalima parodyti." Kitaip sakant, tinklalapis – blokuojamas.

Kinijos karinės pajėgos Taivano sąsiaurio regione surengė karines pratybas – valstybinė Kinijos žiniasklaida parodė filmuotą medžiagą iš tų pratybų, kuriose, kaip galima spėti, buvo imituojamas sausumos puolimas iš jūros.

Tiesa, tame reportaže nebuvo užsiminta apie rinkimus Taivane, o Kinijos gynybos ministerija nekomentavo tų pratybų.

Taivanas – svarbiausi faktai

• Oficialus šalies pavadinimas – Kinijos respublika.

• Sostinė – Taipėjus.

• Gyventojų skaičius – 23,3 mln.

• Plotas – 36,1 tūkst. kv km.

• Pagrindinės kalbos – kinų mandarinų (oficiali), min nan kinų (taivaniečių) ir hakka.

• Pagrindinės religijos – taoizmas, budizmas ir krikščionybė.

• Gyvenimo trukmė – 76,2 (vyrų), 82,7 (moterų).

• Valiuta – naujasis Taivano doleris.

Pagrindinės datos Taivano istorijoje

1683 m. Taivano salą pirmą kartą istorijoje užvaldė Kinijos imperija – tai nutiko Čingų dinastijos valdymo metais. Imperijoje sala nesudarė atskiro administracinio vieneto, o buvo administruojama kaip Fudziano provincijos dalis.

1895 m. Kinija pralaimėjo Japonijai karą ir buvo priversta jai perleisti Taivaną.

1945 m. po Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare sala sugrįžo į Kinijos Respublikos sudėtį.

1949 m. Kinijos Respublika, vadovaujama C.Kai-sheko, pralaimėjo kovą M.Zedongo vadovaujamiems komunistams ir pabėgo į Taivaną. Ch.Kai-shekas geležiniu kumščiu valdė Taivaną iki 1975 m.

XX a. 6–7 deš. Taivane įvyko pramonės revoliucija.

1971 m. KLR iš Taivano perėmė nuolatinės narės vietą JT Saugumo Taryboje; iki tol JT ST Kinijai atstovavo būtent Taivanas.

1979 m. JAV Kongresas priėmė Santykių su Taivanu aktą, pasak kurio, Vašingtonas įsipareigojo tiekti karinę paramą salai, kad ši galėtų apsiginti nuo agresijos. Tačiau de jure JAV nepripažino Taivano nepriklausomu nuo Kinijos.

1987 m. Taivanas nutraukė karo padėties su KLR galiojimą bei atšaukė griežtus ribojimus keliauti į KLR bei tarpusavio investicijoms.

2000 m. Taivano rinkėjai į valdžią pirmąsyk išrinko DPP, tokiu būdu nutraukdami ilgus dešimtmečius saloje trukusį Gomindano valdymą.