Taikinys – Jonas Paulius II

Tur­kas pa­si­kė­si­ni­mo į po­pie­žių pa­slap­tį at­skleis Len­ki­jos ka­lė­ji­me?

Provokacija, akibrokštas ar nuoširdi atgaila? Kokiu žodžiu apibūdinti žmogaus, 1981-aisiais šovusio į vieną iškiliausių popiežių Joną Paulių II, prašymą suteikti jam Lenkijos pilietybę?

Pats laišką Lenkijos prezidentui parašęs turkas Mehmetas Ali Agca tvirtina esąs „dvasinis velionio Šventojo Tėvo brolis“. Stambule kalintis nusikaltėlis aiškina suvokęs savo klaidas ir atgailaujantis dėl jų. 2010 m. laisvę atgauti turintis teroristas norėtų apsigyventi Lenkijoje, o dabar, jei jam būtų suteikta pilietybė, prašytų perkelti į šios šalies kalėjimą. Vyro negąsdina net tai, kad koks nors įtūžęs lenkas gali sugalvoti keršyti už jo įvykdytą pasikėsinimą į Joną Paulių II. Pagrindą nerimauti dėl savo gyvybės 1958 m. vargingoje šeimoje gimęs M.A.Agca turi ne tik dėl to. Jis, ko gero, vienintelis žmogus, galintis atskleisti visą tiesą apie bandymą nužudyti popiežių. Šio nusikaltimo užsakovai iki šiol taip ir nebuvo tiesiogiai įvardyti.

Amžiaus nusikaltimas

Lenkų kardinolas Stanisławas Dziwiszas, kuris ilgą laiką buvo Jono Pauliaus II sekretorius, mano, kad pasikėsinimo užsakovai gali taip ir likti neatskleisti. Savo knygoje „Gyvenimas su Karoliu“ dabartinis Krokuvos arkivyskupas lygina šį nusikaltimą su pasaulį sukrėtusiu JAV prezidento Johno F.Kennedy nužudymu 1963 m.
Tačiau kitaip nei prezidento žudikas Lee Harvey Oswaldas, M.A.Agca liko gyvas ir, atrodo, pasiruošęs kalbėti. Kartą jis buvo užsiminęs, kad aprašys lemtingus 1981 m. gegužės 13 d. įvykius, jeigu jam bus leista tai padaryti.
Mat M.A.Agcos žinoma tiesa gali pasirodyti nepalanki Rusijos specialiosioms tarnyboms, kurios sėkmingai tęsia savo pirmtako – KGB – darbą. Būtent ši organizacija neoficialiai kaltinama organizavusi pasikėsinimą.
„Turkų teroristas tebuvo užduoties vykdytojas. Jį pasiuntė tie, kurie manė, kad Šventasis Tėvas pavojingas, neparankus jų režimui, tie, kurie bijojo jo įtakos“, – spėjo S.Dziwiszas.
KGB pėdsaką šioje byloje neigė visi: ir pirmas bei paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, ir paskutinis šios valstybės slaptosios tarnybos pirmininkas velionis Vladimiras Kriučkovas. Tačiau faktai kalba ką kita.

Komisijos verdiktas – kaltas

Išvadą, kad prie mėginimo nužudyti Joną Paulių II prisidėjo Sovietų Sąjunga, padarė įvykį tyrusi Italijos parlamento komisija. „Komisija mano, kad iniciatyvos pašalinti popiežių ėmėsi Sovietų Sąjungos vadovybė“, – rašoma grupės, kuriai vadovavo senatorius Paolo Guzzanti, ataskaitoje. Savo išvadas komisija grindžia Rytų Vokietijos slaptosios tarnybos „Stasi“ (Staatssicherheit – Valstybės saugumo ministerija – vok.) dokumentais.
Kuo neįtiko „divizijų neturintis“ Vatikano vadovas sovietams, atspėti nesunku. Tereikia prisiminti tų metų įvykius Lenkijoje. Nepriklausoma, bet Vakarų paramą gaunanti profesinė sąjunga „Solidarumas“ tuo metu streikais ir protestais nuosekliai griovė sovietų valdžios pamatus. O Katalikų bažnyčia, kurios įtaka visuomet buvo ypač stipri Lenkijoje, palaikė toli gražu ne bedievių valdžią.
Tad nenuostabu, kad KGB nepavykus diskredituoti Jono Pauliaus II ir jo veiklos, buvo nuspręsta jį likviduoti. Šią versiją, beje, patvirtina buvę ir šiuo metu pareigas einantys slaptųjų tarnybų karininkai.

Žvalgai viską žinojo

„Žvalgybininkai turėjo žinių, jog yra rengiamas pasikėsinimas į popiežių Joną Paulių II, bet nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų tam kelią“, – lenkų savaitraščiui „Wprost“ kartą prisipažino buvęs komunistinės Lenkijos specialiųjų tarnybų pareigūnas. Pasak jo, apie pasikėsinimą į pirmą ne italą Bažnyčios vadovą buvo žinoma likus mažiausiai kelioms savaitėms iki kruvino išpuolio Šv. Petro aikštėje.
Su „Wprost“ kalbėjęsis pulkininkas, kuris dirbo Lenkijos generaliniame štabe, apie rezgamus planus sužinojo iš vienos ataskaitos, kurią žinyba gavo iš Artimųjų Rytų. „Karininkas nedelsdamas perdavė ataskaitą vadovybei, tačiau į šią informaciją nebuvo atkreiptas dėmesys, o visi, kurie apie tai sužinojo, buvo arba perkelti į kitus skyrius, arba išsiųsti į diplomatines atstovybes užsienyje“, – rašė „Wprost“.
Apie pasikėsinimą sužinojęs karininkas taip pat buvo perkeltas į Lenkijos ambasadą Kaire. Iš ten apie ataskaitą jis pranešė Italijos specialiosioms tarnyboms, tačiau KGB agentai nesnaudė. Po dviejų mėnesių pulkininkas buvo atšauktas į Lenkiją ir netrukus atleistas iš Generalinio štabo. Kaltinimai Sovietų Sąjungai grindžiami ir buvusio KGB archyvo darbuotojo Vasilijaus Mitrochino teiginiais. 1992 m. pabėgęs į Didžiąją Britaniją karininkas padėjo atskleisti daug šios tarnybos slaptų operacijų.

Privertė pakeisti parodymus

Italijos laikraščio „Corriere della Sera“ žurnalistams prieš pat popiežiaus mirtį 2005 m. pavyko išsiaiškinti, kad pasikėsinimą į popiežių iš esmės suplanavo Bulgarijos specialioji tarnyba „Daržavna sigurnost“ (KGB analogas Bulgarijoje). Leidinio teigimu, KGB, kuri iš esmės kontroliavo visų Varšuvos bloko specialiųjų tarnybų darbą, pritarė šiai operacijai. Koordinuoti užpuoliko veiksmus ir paslėpti pėdsakus turėjo „Stasi“.
Iš karto po išpuolio sulaikytas M.A.Agca iš pradžių pats nurodė, kad pasikėsinimą organizavo Bulgarijos ambasada Romoje. Teigiama, kad teroristo veiksmus kontroliavo specialiųjų tarnybų agentas Sergejus Antonovas, kuris Romoje neva atstovavo Bulgarijos oro linijų bendrovės interesams. „Aš bendradarbiavau su bendrovės „Balkanair“ biuro direktoriaus pavaduotoju S.Antonovu“, – sulaikytas sakė turkas.
Vėliau savo parodymus M.A.Agca daug kartų keitė. Jis netgi tvirtino, kad rengti nusikaltimą jam padėjo patys Vatikano atstovai. „Be kardinolų ir dvasininkų pagalbos negalėčiau surengti pasikėsinimo, – sakė jis. – Šėtonas yra Vatikane.“
Tačiau istorikai teigia, jog kai kurie jo teiginiai abejotini. Jie primena, kad tuo metu Italiją terorizavo komunistų šnipų kontroliuojamos „Raudonosios brigados“, kurios be vargo galėjo įbauginti areštuotą M.A.Agcą. Pats nusikaltėlis vėliau prisipažino, kad kalėjime jį aplankė Bulgarijos specialiųjų tarnybų atstovais prisistatę asmenys. Jie esą grasino susidoroti su jo šeima, jei jis nepakeis parodymų.
Ši versija neįrodyta, bet ir nepaneigta. Tačiau kaip buvo iš tikrųjų, tikriausiai sužinosime, tik jei M.A.Agca ištiesės savo pažadą ir atskleis visas pasikėsinimo į pontifiką aplinkybes.