Tailando kalėjime Mirties Pirklį aplankė šalies parlamentaras ir premjero Abhisito Vejjajivos patarėjas Sirichoke Sopha. Jis siūlė kalinamam rusui sandorį – laisvę mainais į informaciją.

Susitiko du prekeiviai

Prekeiviai ginklais Maskvoje paprastai rengia susitikimus tamsiuose priemiesčių baruose, tankiai apželdintuose parkuose arba požeminiuose garažuose. "Starlite" Majakovskio aikštėje tam nelabai tinka. Ši gerai apšviesta ir Elvio Presley plakatais apkabinėta greitojo maisto užkandinė labai populiari tarp vietos jaunimo ir turistų.

Tačiau Sergejus Butas ir Richardas Chichaklis, abu įtariami prekyba ginklais, susitarė susitikti būtent šioje užkandinėje. Ne tik todėl, kad čia dažnai susitikinėdavo su "juo", bet ir dėl to, kad apsaugota veranda ir gerai matomos durys leidžia jaustis patogiai. Užkandinėje lankosi įvairaus plauko žmonių, čia juos lengva pamatyti, bet labai sunku stebėti. Romanų apie šnipus autorius Johnas le Carré tikrai įvertintų "Starlite" kaip tinkamą vietą verslo pokalbiams apie raketas ir kalašnikovus.

49 metų S.Butas yra Rusijos pilietis. Vyro banko sąskaitos užšaldytos, jam gresia areštas, jeigu jis pabandys išvažiuoti į Vakarus. 51 metų R.Chichaklis gimė Sirijoje, gavo Jungtinių Valstijų pilietybę, bet vėliau pabėgo iš Teksaso ir dabar gyvena Maskvoje su ruse žmona. Jo sąskaitos taip pat užšaldytos, o vardas įtrauktas į Jungtinių Tautų sudarytą ginklų embargo pažeidėjų sąrašą.

Buvę partneriai

Šie du vyrai ypač artimai susiję su žmogumi, kurį daugelis pažįsta kaip Mirties Pirklį, – 43 metų V.Butu, užsidirbusiu šimtus milijonų dolerių iš nelegalios prekybos ginklais. Jeigu visi pateikti kaltinimai teisingi, jo bendrovių tinklas tiekė ginklus kiekvieno pastarųjų dešimtmečių konflikto dalyviams.

Kai kurie Vakarų ekspertai teigia, kad V.Buto sąskaitoje yra daugiau gyvybių negu ant Osamos bin Ladeno. Turbūt todėl JAV žvalgybos ieškomiausių asmenų sąraše šios dvi pavardės buvo šalia.

Apkūnus ir kasdieniškai apsirengęs Sergejus yra Mirties Pirklio brolis. Atletiškas ir ramiai kalbantis Richardas buvo V.Buto verslo partneris ir geriausias draugas.

Pats Karo Dievas, dvejus metus praleidęs Bankoko kalėjime, šią savaitę buvo išskraidintas į JAV. Tikimasi, kad jo teismo procesas leis pamatyti tamsų prekybos ginklais pasaulį. Dėl to labai nerimauja Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos generolai, bet ne tik jie. V.Buto ryšiai siekė aukščiausius sluoksnius Maskvoje ir Vašingtone. Jeigu jis prabils, dviejų šalių santykiuose gali prasidėti naujas ledynmetis.

Pažintis Afrikoje

V.Butas gimė 1967 m. Dušanbėje, tuometės Tadžikijos Sovietų Socialistinės Respublikos sostinėje. Jau vaikystėje atsiskleidė jo nuotykių troškimas: norėdamas užsidirbti berniukas kopijavo cenzūros draudžiamas dainas, mokėsi esperanto tikėdamasis, kad tai jam pravers ateityje.

Žinodamas, kad padaryti gerą karjerą galima tik per Komunistų partiją, V.Butas tapo komjaunuoliu. Sėkmingai įveikęs sovietų karo žvalgybos specialiųjų mokymų programą, jis įstojo į Užsienio kalbų karo institutą Maskvoje.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje V.Butas kaip karo vertėjas buvo nusiųstas į Mozambiką ir Angolą. Afrikoje tuo metu dar vyko Rytų ir Vakarų varžybos, Maskva rėmė antikolonialistinius judėjimus.

Manoma, kad Afrikoje V.Butas susipažino su Igoriu Sečinu, kuris ten dirbo vertėju, o vėliau pradėjo stulbinamą politinę karjerą. Kai kas netgi tiki, jog I.Sečinas, – dabartinis Rusijos vicepremjeras ir artimas Vladimiro Putino bendražygis, – padėjo V.Butui ir jį globojo.

Ginklai už deimantus

Pradėjus byrėti Sovietų Sąjungai V.Butas grįžo į Maskvą, paliko kariuomenę ir pradėjo naudotis tvyrančiu chaosu. Žlungančios supervalstybės oro uostuose stovėjo nenaudojami lėktuvai, gamyklose susikaupė krūvos niekam nereikalingų ginklų. Pasinaudojęs ryšiais, kuriuos jau spėjo įgyti, V.Butas nebrangiai nusipirko pirmuosius lėktuvus. Jie pradėjo skraidyti į Afriką.

Juodajam žemynui labai reikėjo ginklų. Nigerijoje ir Angoloje vadinamieji išsilaisvinimo judėjimai kovėsi su vadinamosiomis reguliariosiomis kariuomenėmis, o Rytai ir Vakarai ne tik susidomėję stebėjo, bet ir slapta kišosi į konfliktus. Visus viliojo gausūs regiono gamtos ištekliai.

JAV žurnalistai Douglas Farah ir Stephenas Braunas atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad V.Butas suvaidino ypač gėdingą vaidmenį Liberijoje, tiekdamas ginklus žiauriajam karo vadui Charlesui Taylorui. Su šiais ginklais rankose vaikai, dažnai apsvaiginti narkotikais, šlavė viską savo kelyje.

Pasak minėtų žurnalistų, V.Butas nusipirko namą Liberijos sostinėje, prie pat Ch.Tayloro rezidencijos, kur dažnai lankėsi. Diktatorius, siuntinėjęs savo sukilėlių būrius į išteklių turtingą kaimynę Siera Leonę, su Mirties Pirkliu atsiskaitydavo kruvinaisiais deimantais.

Protingas ir draugiškas

V.Buto imperija pasiekė zenitą tūkstantmečių sandūroje. Tuomet Belgijos reporteriui Dickui Draulansui buvo leista lydėti jį Kongą. Ten Mirties Pirklys turėjo sutvarkyti verslo reikalus su žiauriuoju sukilėlių lyderiu Jeanu Pierre'u Bemba.

V.Butas pardavė jam sraigtasparnių, bet sukilėliams to buvo negana – jie pareikalavo alkoholio. Mirties Pirklys, pajutęs, kad padėtis gali tapti nevaldoma, liepė vienam savo pilotų naktį skristi per priešo liniją. Po keleto valandų pilotas grįžo visas šlapias nuo prakaito su keliomis dėžėmis alaus.

"Tai buvo būdinga V.Butui, – teigė D.Draulansas. – Jis buvo protingas, orientuotas į klientą, draugiškas."

Pasak reporterio, Mirties Pirklys pats niekuomet negerdavo, buvo ištikimas žmonai ir bet kokiomis aplinkybėmis išlikdavo šaltakraujiškas.

************

XX a. paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje JAV prezidentas Billas Clintonas Baltųjų rūmų teisininkui ir tarptautinių grėsmių ekspertui Lee Wolosky patikėjo ištirti Mirties Pirklio veiklą, nes Vašingtonui kilo įtarimų, kad jis padeda Afganistano talibams.

Nuo priešo iki draugo

Tyrimo rezultatas buvo vienareikšmiškas: V.Buto pėdsakų yra visur. L.Wolosky siekė gauti tarptautinį arešto orderį, bet jį palaikė tik Belgija, tačiau jos kaltinimai apsiribojo pinigų plovimu. V.Butas grįžo į Rusiją ir ten galėjo būti visiškai ramus.

Viskas pasikeitė po Rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke. L.Wolosky, kuris buvo demokratas, nesutarė su naujuoju prezidentu respublikonu George'u W.Bushu ir paliko Baltuosius rūmus. Jis aštriai kritikavo naująją administraciją, kad ši nesiima jokių veiksmų V.Buto byloje.

Jis taip pat smerkė Maskvą, Mirties Pirkliui suteikusią oficialią apsaugą. Bet netrukus įvyko tai, ko L.Wolosky negalėjo susapnuoti baisiausiuose košmaruose: JAV vyriausybė pradėjo bendradarbiauti su Mirties Pirkliu ir pasamdė jį tiekti atsargas į Iraką.

Žioplumas ar išskaičiavimas?

Šiandien iki galo neaišku, ar Vašingtono pareigūnai buvo tiesiog žiopli, ar vis dėlto žinojo, kam priklauso Kazachstane registruota oro bendrovė "Irbis Air".

Bet akivaizdu, kad V.Buto lėktuvus samdė JAV oro pajėgos, taip pat gynybos bendrovė KBR, priklausanti naftos milžinei "Halliburton", kuriai prieš tapdamas JAV viceprezidentu vadovavo Dickas Cheney. Taip pat žinoma, kad "Irbis Air" lėktuvai leisdavosi Bagdade ir Balado karinėje bazėje, o tam reikėjo specialaus JAV kariuomenės leidimo.

JAV žurnalistai D.Farah ir S.Braunas vėliau išsiaiškino, kad 2003 ir 2004 m. "Irbis Air" atliko mažiausiai 1 tūkst. skrydžių į Iraką. Jie suskaičiavo, kad JAV mokesčių mokėtojai V.Butui atseikėjo 60 mln. dolerių.

Neatsargus žingsnis

2005 m. JAV Valstybės departamentas Mirties Pirklį įtraukė į juodąjį sąrašą. Nuo to laiko jį buvo galima pamatyti tik prabangiuose Maskvos sušių restoranuose arba penkių žvaigždučių viešbučių baruose.

Jis taip pat dažnai lankydavosi iš dalies valstybės valdomoje užsienio prekybos bendrovėje "Isotrex", kuri dirbo su Rusijos ginklų gamyklomis. Ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis siūlė jam vietą savo partijos rinkimų sąraše, bet V.Butas atsisakė.

Mirties Pirklys tapo labai atsargus ir stengėsi neišvažiuoti iš Rusijos. Todėl JAV specialiosios tarnybos nusprendė paspęsti jam spąstus. Pareigūnai susisiekė su V.Butu, prisistatė Kolumbijos sukilėliais ir pasakė, kad jiems reikia ginklų už 20 mln. dolerių.

Iš pradžių Mirties Pirklys įtarė klastą ir atsisakė susitikti Bukarešte. Bet į kitą susitikimą, paskirtą Bankoke 2008 m. kovo pradžioje, jis atvyko.

Nusikalstamą veiklą imitavusiems agentams V.Butas sutiko parduoti viską, ko jie nori. Kai tariami sukilėliai pasakė, kad jiems reikia raketų JAV lėktuvams numušti, Mirties Pirklys atsakė, jog visuomet palaikė atakas prieš Jungtines Valstijas. Netrukus agentai prisistatė, kas iš tikrųjų jie yra, ir V.Butas pasidavė nesipriešindamas.

********

Tailandiečiai norėjo daugiau sužinoti apie 35 tonas ginkluotės gabenusį lėktuvą, kuris buvo perimtas 2009 m. gruodį ir kurį pilotavo V.Buto pažįstamas asmuo. Tailando vyriausybė taip pat domėjosi užsienyje besislapstančio nuversto premjero Thaksino Shinawatros veikla. Teisėsauga kaltina jį parama terorizmui ir norėjo iš V.Buto išgauti kompromituojančios informacijos.

Šią savaitę įvykusi ekstradicija į JAV rodo, kad Mirties Pirklys atsisakė bendradarbiauti su Tailando vyriausybe.

Jungtinėse Valstijose V.Butui už sąmokslą nužudyti JAV piliečius ir paramą teroristų organizacijai gresia 30 metų kalėjimo.

Šioje istorijoje lieka daug klaustukų. Kodėl amerikiečiai apsiribojo kaltinimais, susijusiais su Kolumbijos sukilėliais? Ar jie neturi daugiau įkalčių? Ar jie bando bent kol kas apsaugoti V.Buto globėjus Rusijoje? O gal nenori, kad išaiškėtų jų pačių slaptas bendradarbiavimas su Mirties Pirkliu?

Dar būdamas Tailando kalėjime V.Butas laiške žmonai rašė: "Amerikiečiai moka prakalbinti bet ką. Galbūt jie kankins mane cheminėmis medžiagomis arba pasodins į kalėjimą, panašų į Gvantanamą. Bet kokiu atveju, Jungtinėse Valstijose aš nesulauksiu sąžiningo teismo."

Šį laišką Mirties Pirklys baigė tokiais žodžiais: "Jeigu mirsiu kalėjime, tai nebus natūrali mirtis."