Švedija perka iš Prancūzijos keturias fregatas

Tai dalis perginklavimo pastangų, pradėtų po karo Ukrainoje ir šalies įstojimo į NATO 2024 metais.

„Tai viena didžiausių Švedijos investicijų į gynybą nuo tada, kai devintajame dešimtmetyje buvo pristatytas naikintuvas „Gripen“, – spaudos konferencijoje karinio jūrų laivyno korvetėje Stokholme sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

„Esu įsitikinęs, kad šiuo sprendimu Švedija dabar padeda ateityje padaryti Baltijos jūrą gerokai saugesnę“, – sakė jis.

„Tai yra Švedijos oro gynybos pajėgumų patrigubinimas, palyginti su šia diena“, – teigė premjeras.

Šiaurės šalis taip pat vertino Jungtinės Karalystės (JK) bendrovės „Babcock“ kartu su pačios Švedijos „Saab“ ir Ispanijos „Navantia“ pasiūlymus.

U. Kristerssonas teigė, kad Švedija pasirinko prancūzišką „Fregate de Defense et d'Intervention“ (FDI) remdamasi tokiais kriterijais kaip greitas pristatymas, jau pagamintas ir patikrintas modelis bei galimybė dalytis išlaidomis, ypač su Graikija.

Prancūzija rugpjūtį pareiškė, kad „visiškai aprūpintą“ fregatą galėtų pristatyti jau 2030 metais.

Šis sandoris yra Prancūzijos grupės sėkmė, nes pernai ji patyrė nesėkmę, kai kaimyninė Norvegija vietoje jos pasirinko britų gamybos fregatas.

Pirmoji fregata būtų pristatyta 2030 metais, o per kitus trejus metus – po vieną kasmet.

Galutinė kaina priklausys nuo to, kokia ginkluotė ir įranga bus įtraukta.

Paprašytas nurodyti apytikslį skaičių, gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas) sakė, kad vidutinė kaina turėtų siekti „kiek daugiau nei 10 mlrd. kronų (940 mln. eurų) už vienetą“.

Prancūzija jau užsakė penkias FDI fregatas, o pirmoji, „Amiral Ronarc'h“, šiuo metu bandoma jūroje ir tikimasi, kad šiemet bus pradėta visiškai eksploatuoti.

Graikija taip pat užsakė keturis šiuos daugiafunkcius karo laivus, skirtus kovoti su antvandeninėmis, povandeninėmis ir oro grėsmėmis.

Pasirengimas

Po Šaltojo karo Švedija smarkiai sumažino išlaidas gynybai, nes karines pastangas sutelkė į tarptautines taikos palaikymo misijas.

Ji pakeitė kursą po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir paspartino karinių išlaidų didinimą po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tai paskatino Švediją atsisakyti dešimtmečius trukusio neutralumo, 2024 metais įstoti į NATO ir imtis didžiulių perginklavimo pastangų.

Tikimasi, kad išlaidos gynybai iki 2030 metų pasieks 3,5 proc. BVP, palyginti su 2,8 proc. šiemet.

Artėjančiose derybose su „Naval Group“ Švedija reikalaus, kad būtų galima integruoti švediškas sistemas, ypač Švedijos ginklų milžinės „Saab“ priešlaivines raketas ir „BAE Systems Bofors“ pabūklus, sakė P. Jonsonas.

Pastaraisiais metais Švedija ir Prancūzija suartėjo gynybos srityje, o tai iliustruoja keli pastarojo meto Prancūzijos užsakymai iš „Saab“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „X“ pasveikino Švedijos sprendimą ir „Prancūzijai parodytą pasitikėjimą“.

Gruodį Prancūzija pranešė, kad už 12,3 mlrd. kronų (1,13 mlrd. eurų) užsakys du „Saab“ gamybos stebėjimo lėktuvus „GlobalEye“.

„Saab“ taip pat pirmadienį paskelbė gavusi Prancūzijos užsakymą 17-ai „Giraffe 1X“ radarų.