Švedija atsisako paneigti, kad Turkijai duotas pažadas deportuoti jos ieškomus asmenis

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) sekmadienį atsisakė paneigti Turkijos teiginį, kad Stokholmas pažadėjo deportuoti jos ieškomus asmenis, kaip numatyta susitarime, kuris užtikrino Ankaros paramą šios Šiaurės šalies narystei NATO.

Nepaisant žurnalistų klausimų ir kurdų bei turkų pabėgėlių Švedijoje susirūpinimo, M. Andersson neatsakė, ar Ankarai buvo duotas toks pažadas, kad ši atsisakytų prieštaravimų dėl Švedijos narystės.

„Aštuonerius metus dirbau ministre ir niekada nekalbėjau apie tai, kas šnekama derybų kambaryje“, – sakė ji.

„(Dėl to) dabar esu šiek tiek sudėtingoje padėtyje“, – pridūrė premjerė.

Madride vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose Turkijos, Švedijos ir Suomijos antradienį pasirašytame susitarime abi Šiaurės šalys sutiko „skubiai ir nuodugniai“ nagrinėti Ankaros ekstradicijos prašymus.

Nebuvo pažadėta, kad ekstradicija bus įvykdyta, o Suomija ir Švedija priminė, kad procesas priklauso nuo teisėsaugos institucijų ir nepriklausomų teismų.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį, baigiantis NATO viršūnių susitikimui, pareiškė, kad Švedija „pažadėjo“ išduoti „73 teroristus“, ir pagrasino blokuoti jos narystę Aljanse, jei įsipareigojimai nebus įvykdyti.

M. Andersson, kuri sekmadienį kelis kartus buvo spaudžiama pasakyti, ar toks pažadas buvo duotas, tik pakartojo Stokholmo poziciją.

Ji sakė, kad Švedija ir toliau laikysis nacionalinių ir tarptautinių įstatymų, joks Švedijos pilietis nebus išduotas, sprendimą priims nepriklausomos institucijos ir teismai.

„Jei nedalyvaujate teroristinėje veikloje, nėra reikalo nerimauti“, – sakė premjerė.

Lankydamasi Baltijos jūros Gotlando saloje Švedijos lyderė surengė pirmąją spaudos konferenciją po sugrįžimo iš NATO viršūnių susitikimo.

R. T. Erdoganas griežtą įspėjimą paskelbė baigiantis NATO viršūnių susitikimui, kuriame JAV vadovaujamas aljansas oficialiai pakvietė Šiaurės šalis prisijungti prie 30 valstybių bloko.

Stokholmas ir Helsinkis atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos ir paskelbė apie planus stoti į NATO, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Buvo tikimasi greito šių valstybių prisijungimo prie Aljanso, tačiau gegužę R. T. Erdoganas atsisakė pritarti jų stojimui ir apkaltino Šiaurės valstybes teikiant prieglobstį kurdų kovotojams bei palaikant „terorizmą“.

R. T. Erdoganas taip pat pareikalavo, kad jos panaikintų ginklų prekybos embargą, įvestą 2019 metais dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

Naujų narių priėmimui privalo pritarti visos esamos bloko valstybės ir jų parlamentai.


Šiame straipsnyje: deportacijaŠvedijaTurkija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kurdų kovotojjai už laisvę

Kurdų kovotojjai už laisvę portretas
Dabar švedams taps teroristais ir bus išsiųsti į turkiją? Gudri lapė tas erdoganas.

Išvada

Išvada portretas
Daug pripliurpta, bet aišku, kad turkai savo pasiekė. Kurdų teroristams svyla uodegos. Greit kabės kartuvėse.

Anonimas

Anonimas portretas
Turkija ir vel palikta durniaus vietoje.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių