JAV prezidentas ir Baltijos valstybių vadovai Rygoje demonstravo vienybę

JAV prezidento Džordžo V.Bušo viešnagei Rygoje tarptautinė žiniasklaida skyrė ypatingą dėmesį. Tai buvo logiška, nes tarp Rytų ir Vakarų įsiplieskė aštri diskusija dėl Baltijos valstybių likimo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Dž.V.Bušas, pakartojęs, kad šios valstybės patyrė “okupaciją ir komunistinę priespaudą”, dar sykį suerzino Kremlių.

Baltųjų rūmų šeimininką ir Baltijos valstybių vadovus, išdėsčiusius tapatų požiūrį į Baltarusiją ir jos ateitį, britų BBC pavadino “gerai susigrojusiu kvartetu”.

Pozicija nepasikeitė

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Baltijos šalims neatnešė laisvės, šeštadienį, pasibaigus viršūnių susitikimui su Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiais Rygoje pareiškė Dž.V.Bušas.

“Aš pripažįstu, kad Vakarams Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė taiką, bet Baltijos šalims ji atnešė okupaciją ir komunistinę priespaudą”, - kartu su Latvijos prezidente Vaira Vyke-Freiberga, Estijos prezidentu Arnoldu Riuiteliu ir Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi surengtoje spaudos konferencijoje sakė JAV prezidentas.

Žurnalistų dar kartą paklaustas, ar gegužės 9 dieną per Pergalės Antrajame pasauliniame kare 60-mečio iškilmes paragins pripažinti Baltijos šalių okupaciją ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Dž.V.Bušas, kaip teigė prancūzų naujienų agentūra AFP, “išsisuko nuo tiesaus atsakymo”.

Įteikė aukščiausią apdovanojimą

JAV prezidento viešnagę Rygoje mėgino aptemdyti negausūs demonstrantai, gynę rusakalbių teises, bet dauguma žmonių Amerikos vadovą sutiko draugiškai.

Latvijos prezidentė V.Vykė-Freiberga Dž.V.Bušui už nuopelnus plėtojant dvišalius santykius įteikė aukščiausią šalies apdovanojimą - Trijų žvaigždžių ordiną. Iškilminga ceremonija vyko Rygos pilyje, pastatytoje XIV amžiuje.

Priimdamas ordiną, JAV prezidentas aukštai įvertino Latvijos laimėjimus, pasiektus per trumpą laiką po palyginti ilgos sovietinės okupacijos. Dž.V.Bušas padėjo vainiką prie Laisvės paminklo, anot BBC, “simbolizuojančio Latvijos nepriklausomybę nuo komunizmo”.

Negailėdamas Latvijai pagyrimų, JAV prezidentas kartu priminė jos vadovybės atsakomybę už nacionalinių mažumų teises ir laisves. Šioje šalyje iš maždaug pustrečio milijono gyventojų beveik pusė milijono neturi pilietybės ir automatiškai teisės balsuoti.

Dž.V.Bušas sakė, kad “Latvija turi išsaugoti savo tautinį tapatumą, bet ji privalo ištiesti ranką visiems, kurie sieja savo ateitį su šia valstybe”. “Tačiau ir nacionalinės mažumos turi jausti atsakomybę prieš valstybę”, - tęsė mintį JAV prezidentas.

Dėmesys - Baltarusijai

Dž.V.Bušas Rygoje gyrė Baltijos žmonių “drąsą ir ryžtą” bei ragino kitas šalis imti iš jų pavyzdį, kaip stiprinti demokratijos principus.

Niekas neabejojo, kad šie žodžiai buvo taikomi Baltarusijai. Šiai valstybei JAV prezidentas Latvijos sostinėje skyrė itin daug dėmesio. “Esu dėkingas Latvijai, Lietuvai, Estijai už jų indėlį plėtojant demokratiją. Esu įsitikinęs, kad šios šalys artimiausiu metu galės pasidalyti demokratija su Baltarusija ir Ukraina”, - sakė Dž.V.Bušas, kuriam pritarė V.Vykė-Freiberga, A.Riuitelis ir V.Adamkus.

Tačiau tuoj po JAV prezidento vizito Rygoje oficialusis Minskas prapliupo piktomis tiradomis apie kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus.

Apkaltino kišimusi

Paskutiniu diktatoriumi Europoje vadinamas Aleksandras Lukašenka neslėpė savo įtūžio, jį maskuodamas sarkazmu. Pirmą kartą Baltarusijos prezidentas nevengė grasinimų.

“Viena vertus, gerai, kad jie išstudijavo geografinį, politinį žemėlapį ir parodė savo šeimininkui, kur yra Baltarusija. Mes pritariame tokiems pokalbiams, bet kitos kalbos, bijau, gali blogai baigtis patiems šių Baltijos valstybių vadovams”, - A.Lukašenkos žodžius citavo agentūra Reuters.

Prezidentui antrino ir šalies Užsienio reikalų ministerija, paskelbusi pareiškimą, kuriame teigiama, kad Jungtinių Valstijų mėginimai “įvaryti pleištą tarp broliškų Baltarusijos ir Rusijos tautų žlugs”, ir Baltarusija pati pasirinks savo demokratinės plėtros kursą.

“Baltijos valstybės bando žengti pavojingu keliu - kištis į Baltarusijos vidaus reikalus. Tai nepriimtina ir gali sukelti įtampą regione”, - rašoma URM pareiškime.

“Paskirų šalių bandymai “diegti” demokratijos vertybes Baltarusijoje “pro užpakalines duris” iš pagrindų prieštarauja civilizuotiems ir pragmatiškiems tarpvalstybiniams santykiams”, - pabrėžiama jame.

Minską suerzino Dž.V.Bušo Rygoje pasakyti žodžiai, jog “Rusija turėtų būti suinteresuota, kad Baltarusija žengtų demokratijos keliu”.