Sunkiai, bet užtikrintai: Latvija – 18-oji euro zonos narė

Latviai atsisveikino su nacionaliniu latu. Kaip ir estai, jie pratinsis prie eurų. Visgi, didelės meilės eurui latviai nejaučia. Džiaugėsi tik politikai.

Pratinsis prie euro

Rudenį lankantis Latvijos sostinės Rygos senamiesčio kavinėse kainos, iš tiesų, kiek stebino. Puodelis kavos – kone 10 litų ir daugiau, pavertus iš latų. Už valgį reikėtų pakloti dar gerokai daugiau.

Nenuostabu, kad kavinėse šmirinėjo užsieniečiai, dažniausiai, vokiečiai, kurių nemažai vasarą suplūsta į Rygą.

Žinoma, prekybos centruose kainos mažesnės. Bet daugelis akylesnių latvių prieš įvedant eurą skundėsi, kad kainos nors ir pamažu, bet kyla.

Euro latviai nemėgsta. Tai rodė kone visos prieš įvedant naująją valiutą atliktos apklausos. Jų rezultatai neturėtų labai maloniai nuteikti. Štai, viena atlikta apklausa parodė, kad net 60 proc. latvių nenori bendros ES valiutos.

Žmonės šalyje kaimynėje sako, kad dirbtinio kainų padidėjimo tikrai nepavyko išvengti.

Jei paslauga kainavo, tarkime, 4 latus, taigi, 5,82 euro, niekas, pasak latvių, nesismulkins ir neabejotinai prašys už paslaugą 6 eurų. Tokios tendencijos – pastebimos plika akimi. Ypač didžiuosiuose prekybos centruose.

Taigi, pasak gretimos šalies gyventojų, taip kaina savaime pakeliama.

Tad, bent jau kol kas, entuziazmo tarp latvių nedaug.

"Aš nepritariu eurui. Tai nėra laiminga diena. Latas yra mūsų, o euras – ne; turėjome išlaikyti latą", – apgailestavo 40-metė Žaneta Smirnova iš Rygos.

Skeptiškai nusiteikusi buvo ir Eleonora Timofejeva, gyvenanti viename mažame miestelyje netoli Rygos. Ji teigė gaunanti 200 latų minimalią algą.

"Niekas Latvijoje nebejoja, kad kainos augs. Ypač sausį", – prognozavo moteris.

Tačiau pensininkė Maiga Majuorė laikėsi kitokios nuomonės. Pasak jos, euras – "geras dalykas".

"Visos tos kalbos apie kainų kilimą – tai tik panikavimas", – tvirtai kalbėjo senyvo amžiaus moteris.

Kaimynų sveikinimai

Nepaisydamas piktų latvių žvilgsnių į eurą, Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, pirmasis šalyje išsiėmęs 10 eurų banknotą iš bankomato, džiaugėsi, kad šalis tapo 18-ąja euro zonos nare.

Laikinasis premjeras pareiškė, kad šalis sustiprino savo saitus su Europos šalimis.

"Prisijungę prie valiutos, kuria kasdien naudojasi daugiau kaip 320 mln. europiečių, mes sustiprinome ir savo priklausomumą Europos valstybių šeimai, ir savo tautinę tapatybę", – pabrėžė jis.

V.Dombrovskis teigė, kad euras Latvijai suteiks ekonominį pranašumą: padės sustiprinti vystymąsi, pakels gerovę ir gyvenimo lygį.

Kartu su V.Dombrovskiu ceremonijoje dalyvavo ir Estijos premjeras Andrusas Ansipas. Jo vadovaujama šalis įsivedė eurą 2011 m. Estijos vyriausybės vadovas kreipėsi į latvius jų gimtąja kalba.

"Brangūs kaimynai! Naujieji metai nuvertė valiutos sieną tarp mūsų. Latvija tapo visateise pasiturinčios ekonominės zonos nare. Sveika atvykusi į euro zoną, Latvija!", – kalbėjo A.Ansipas.
Lietuvos, kuri planuoja įsivesti eurą po metų, pareigūnai aiškino, kad Latvijai tapus euro zonos nare pasikeitė ir mūsų šalies ekonominė situacija. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, Lietuvą gali aplenkti investicijos.

"Normali ekonomikos plėtra – mes jos negalime įgyvendinti be užsienio investicijų, nes Lietuvoje nėra sukaupta tiek kapitalo. Dabar, kai Estija ir Latvija turi eurą, o Lietuva – ne, kurį kelią pasirinks užsienio investicijos? O tos investicijos mums reikalingos", – kalbėjo ministras.

Drastiškas taupymas

Kodėl latviai nemėgsta euro? Veikiausiai dėl to kaltas net ne pats euro įvedimo faktas, o alinantis taupymas.

Kai kurių ekspertų akimis, su krize Latvijoje buvo kovojama drastiškai, gal net pernelyg drastiškai. Bet ar buvo kitas kelias?

2008–2009 m. šalis buvo atsidūrusi ties finansine bedugne. Latvija buvo pasaulio rekordininkė – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 proc.

Vadovaujant V.Dombrovskiui šalis ėmėsi griežtų taupymo priemonių. Nors vyriausybės veiksmai vėliau leido Latvijai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių ES, paprastų žmonių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Vyriausybei teko mažinti pensijas, algas, socialines išmokas, atleisti tūkstančius darbuotojų.

Visgi, 2013 m. latviams ne tik pavyko atitikti griežtus Mastrichto kriterijus, bet ir grąžinti 7,5 mlrd. eurų paskolą, kurią jai suteikė Tarptautinis valiutos fondas ir ES.

Politikų padėka tautai

Nenuostabu, kad Latvijos politikai pirmiausia stengėsi padėkoti visuomenei už lankstumą.

Šalies finansų ministras Andris Vilkas pareiškė, kad euro įvedimas – asmeninis kiekvieno Latvijos gyventojo nuopelnas.

"Norėčiau padėkoti visiems Latvijos piliečiams, nes tai, kad galime prisidėti prie euro zonos, yra kiekvieno mūsų pasiekimas. Euro įvedimas parodė, kad mes galime bendradarbiauti, nes euro įvedimo procedūroje dalyvavo tūkstančiai visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovų", – sakė A.Vilkas.

Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius pabrėžė, kad euro įvedimas yra ne tik valiutos pakeitimas, bet ir Latvijos grįžimas į Europą, virsmas visapusiška ES nare.

"Tikrai džiugu matyti, kad Latvija turės vieną gražiausių monetų euro zonoje. Mūsų brangiausi ir tikriausi nepriklausomybės simboliai papuoš eurą ir įrašys mūsų vardą Europoje", – simboliškai kalbėjo pareigūnas.

Dvi savaites latviams bus galima atsiskaityti latais ir eurais, tačiau grąža bus atiduodama eurais.

Be to, nuo sausio 1 d. Latvijoje 25 latais padidėjo minimalus darbo užmokestis.