„Su jos mirtimi Vokietija neteko vieno svarbiausių balsų savo šiuolaikinėje istorijoje“, – sakoma fondo pareiškime.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sakė, kad po žinios apie M. Friedlaender mirtį „mane užplūdo gilus liūdesys“.

„Ji padovanojo mūsų šaliai susitaikymo dovaną, nepaisant visko, ką vokiečiai padarė jai, jaunai moteriai“, – sakė jis.

„Mes esame be galo dėkingi“ už M. Friedlaender pastangas, kalbėjo prezidentas.

M. Friedlaender gimė Berlyne žydų sagų gamintojų šeimoje ir įgijo mados iliustratorės išsilavinimą.

Holokausto metu ji buvo išsiųsta į Terezino stovyklą dabartinėje Čekijoje.

Nors ji ir jos vyras Adolfas išgyveno ir vėliau emigravo į Jungtines Valstijas, kiti artimiausi jos šeimos nariai neteko gyvybės Aušvice.

Po vyro mirties ji pradėjo lankyti memuarų rašymo kursus ir kūrė dokumentinį filmą apie savo patirtį.

Pirmą kartą į Vokietiją ji grįžo 2003 metais, o sulaukusi 88-erių visam laikui persikėlė gyventi į Berlyną.

Jos nenuilstamos pastangos išsaugoti Holokausto atminimą, ypač dalijantis savo patirtimi su jaunais žmonėmis, išgarsino ją Vokietijoje ir užsienyje.

Naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) penktadienį prisidėjo prie gedinčiųjų, sakydamas, kad M. Friedlaender „patikėjo mums savo istoriją“.

„Mūsų užduotis ir pareiga – tęsti ją toliau“, – sakė jis.

F.-W. Steinmeieris turėjo įteikti M. Friedlaender aukščiausią Vokietijos civilinį apdovanojimą ceremonijoje penktadienį, bet ji staiga buvo atšaukta.

„Iki pat pabaigos ji ragino mus ginti demokratiją – vien prisiminti nepakanka“, – sakė jos fondas.

Paskutinį kartą viešai ji pasirodė šią savaitę Berlyno rotušėje vykusioje ceremonijoje, skirtoje Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-osioms metinėms paminėti, kur pakartojo tai, kas tapo jos mantra.

„Būkite žmonėmis! Štai ko aš jūsų prašau: būkite žmonėmis!“ – sakė ji.